Nagrinėjant pagal statistinius duomenis sugeneruotus pastarųjų metų Lietuvos žemėlapius aiškėja, jog nekilnojamojo turto kainoms Lietuvoje įtaką daro gyventojų skaičiaus kaita bei ilgalaikio nedarbo tendencijos. Didžiausios gyvenamųjų namų kainos išlieka ne tik trijuose didžiausiuose, bet ir kurortiniuose šalies miestuose. Šiuo atžvilgiu, kone brangiausias šalies miestas yra Neringa, tuo tarpu pigiausiai namą galima įsigyti Šiaurės Lietuvoje.
„Namų kainos šalyje gali skirtis kone 26 kartus. Tam įtakos turi iš esmės du veiksniai – artimiausio miesto bei regiono darbo rinkos ir ekonominė situacija bei rekreacijos ir poilsio galimybės. Ganėtinai dažnai kurortiniuose Lietuvos miestuose įsigyjamas antrasis būstas, kuris naudojamas laisvalaikiui arba apgyvendinimo paslaugoms teikti. Taigi, tai tampa lyg ir prabangos dalyku, todėl ir kainos yra aukštesnės nei kitose šalies dalyse“, – sako Andrius Gintalas, gyvenamosios aplinkos kaitos tendencijas nagrinėjančio portalo Kurgyvenu.lt vadovas.
Pasak jo, vertinant tai, jog vienu brangiausių šalies miestų, namų kainų atžvilgiu, išlieka Neringa, reikėtų atkreipti dėmesį, jog šioje teritorijoje ribojamos statybos, teritorija nėra didelė, todėl ir nekilnojamojo turto vystytojai negali pasiūlyti daug naujų projektų. Aukštos gyvenamųjų namų kainos yra ir kurortinėse Birštono bei Druskininkų savivaldybėse, taip pat ir trijuose ekonomiškai stipriausiuose bei didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje.
Tiesa, A. Gintalas pabrėžia, jog Kurgyvenu.lt darytos apžvalgos metu pastebėta ir namų kainų koreliacija su gyventojų skaičiaus pokyčio Lietuvoje žemėlapiu. „Žvelgiant plačiąją prasme, gyventojų augimas pastebimas būtent tose šalies vietose, kuriose išsilaiko brangiausios namų kainos, todėl galima daryti išvadą, jog įtakos tam turi aukšta paklausa. Be to, kadangi gyventojai juda į ekonomiškai stipresnius regionus, galima manyti, jog jų pajamos kyla arba jau yra aukštesnės, todėl jie yra linkę įsigyti net ir brangesnį būstą“, – sako A. Gintalas.
Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, jog pagrindiniuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – fiksuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau tuo pačiu, jų daugėja didžiųjų miestų rajonuose. Tai galima paaiškinti tuo, jog nemaža dalis miestų gyventojų išsikelia gyventi į užmiesčius, kurie nėra priskiriami miesto teritorijai. „Jų pasirinkimą gyventi užmiestyje dažnai lemia galimybė įsigyti privatų namą už mažesnę nei miesto teritorijoje kainą bei gerėjanti susisiekimo infrastruktūra“, – komentuoja Kurgyvenu.lt direktorius.
Dėl tokios migracijos ir paklausos augimo, tikėtina, ateityje turėtų kilti būtent tokių užmiesčių rajonų namų kainos. Ilgainiui juose turėtų padidėti gyventojų tankumas, užsipildyti laisvi, šiuo metu gyvenamųjų namų statybai naudojami, plotai.
Tiesa, kitų dviejų didžiųjų šalies miestų – Šiaulių bei Panevėžio – gyvenamųjų namų kainos išlieka pakankamai nedidelės. Tam įtakos gali turėti ir 2011 m. vis dar fiksuotas ganėtinai aukštas ilgalaikio nedarbo lygis bei dirbančių paslaugų sferoje pasiskirstymas. Nors per pastaruosius porą metų gyventojų ekonominė situacija yra pagerėjusi, tačiau jie dar nėra sukaupę pakankamai lėšų naujo būsto įgijimui.
„Kita vertus, keičiantis darbo rinkos tendencijoms ir gyventojams priimant drąsesnius sprendimus dėl nekilnojamojo turto įgijimo, turėtų augti ir paklausa, o kartu – ir gyvenamųjų namų kainos. Tiesa, neatmestina galimybė, jog šių miestų gyventojų pasirinkimai atitiks jau matomas Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos gyventojų pasirinkimų tendencijas. Gyvenamieji namai bus įsigyjami užmiesčiuose, ypač tuose, kurie turi patogų susisiekimą su miesto centru“, – teigia A. Gintalas.
Kurgyvenu.lt – internetinis portalas, renkantis ir analizuojantis viešų bei privačių institucijų pateikiamus atviruosius duomenis apie gyvenamąją aplinką ir nekilnojamąjį turtą. Tarp portalo lankytojams pateikiamų duomenų yra tokie kaip šildymo kainos, nekilnojamojo turto vertės pokyčiai, nusikalstamumo, triukšmo ir kiti duomenys, artimiausių mokyklų reitingas ir pan.
