Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiemet išlaiko aktyvumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius šalyje įregistruota 6,1 proc. daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Registrų centro duomenys. Vis dėlto tai, kokį būstą gyventojai gali įsigyti už būsto paskolą, labai priklauso nuo vietos: didmiesčiuose gyventojai dažniau renkasi butus, o regionuose – individualius namus. Apie tai, ką šie skirtumai rodo apie Lietuvos būsto rinką ir pirkėjų galimybes, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Didmiesčiuose dominuoja butai, regionuose – namai
Pirmąjį šių metų ketvirtį 44 proc. būsto paskolų buvo suteikta Vilniaus, 27 proc. – Kauno, o 12 proc. – Klaipėdos gyventojams, rodo „Luminor“ banko duomenys. Taigi, aktyviausia būsto rinka ir toliau išlieka didmiesčiuose, tačiau paskolų paskirtis čia ir likusioje šalies dalyje skiriasi. Pavyzdžiui, trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose 70 proc. būsto paskolų buvo suteikta butams įsigyti, o 28 proc. – gyvenamiesiems namams. Tuo tarpu kitose šalies vietovėse matoma priešinga tendencija: 51 proc. naujų būsto paskolų teko namams.
„Didmiesčiuose būsto tipą dažnai lemia kaina, pasiūla ir infrastruktūra. Čia pirkėjams svarbu patogus susisiekimas, viešasis transportas, atstumas iki darbo, mokyklų ar paslaugų, todėl butas daugeliui priimtiniausia. Kita vertus, regionuose būstą įsigyjantys gyventojai dažniau vertina ramybę, privatumą, saugumą ir lengvai pasiekiamas kasdienes paslaugas. Čia už panašią ar mažesnę sumą dažnai galima įsigyti erdvesnį būstą, todėl individualus namas tampa savaime suprantamu pasirinkimu“, – sako L. Žukovė.
Skiriasi ir paskolų sumos
Vidutinė būsto paskolos suma trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose siekia apie 148 tūkst. eurų, o likusiose vietovėse – apie 102 tūkst. eurų. Šį skirtumą pirmiausia lemia skirtingos nekilnojamojo turto kainos, tačiau, pasak ekspertės, matomi ir skirtingi pirkėjų finansiniai įpročiai.
„Regionų ir mažesnių miestų gyventojai dažnai skolinasi mažiau ir yra labiau linkę nesiekti maksimalios galimos paskolos sumos. Mūsų duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai vidutiniškai prisidėjo 27 proc. pradiniu įnašu“, – teigia L. Žukovė.
Be to, pasak L. Žukovės, pirkėjai nori turėti ir energiškai efektyvesnį, ekonomiškiau išlaikomą ir šiuolaikinius poreikius atitinkantį būstą. 44 proc. per pirmąjį šių metų ketvirtį suteiktų būsto paskolų buvo skirta 2022 m. ir vėlesnės statybos būstui įsigyti, rodo „Luminor“ duomenys.
Didžiausias iššūkis – įperkamumas
Nors didmiesčiai išlieka aktyviausia būsto rinkos dalimi, regionai turi potencialo tiek kainų, tiek gyvenimo kokybės požiūriu, sako L. Žukovė. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms ar pirmojo būsto pirkėjams, kuriems didmiesčiuose sukaupti pradinį įnašą darosi vis sudėtingiau.
„Skaičiai rodo, kad sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose vietovėse yra itin sunku. Pavyzdžiui, 15 proc. pradiniam įnašui 60 kv. m butui Vilniuje vidutines pajamas gaunančiam žmogui gali prireikti maždaug devynerių metų, Kaune – septynerių, Klaipėdoje – šešerių, o Šiauliuose – ketverių. Todėl regionai daliai pirkėjų tampa ne kompromisu, o realia galimybe greičiau įsigyti erdvesnį būstą“, – aiškina L. Žukovė.
Ji primena, kad jaunų pirkėjų aktyvumas rinkoje išlieka didelis. „Luminor“ banko duomenimis, daugiau nei pusė – 52 proc. – būsto paskolų sutarčių sudaromos su jaunesniais nei 36 metų gyventojais, o 61 proc. tokių sutarčių pasirašomos su bendraskoliu. Tikėtina, kad daugeliui tai yra žingsnis link pirmojo būsto.
„Pirmasis būstas yra ne tik emocinis, bet ir strateginis sprendimas. Todėl svarbu įvertinti tiek norimą vietą ar būsto tipą, tiek ilgalaikį biudžetą, pradinio įnašo dydį, būsimų įmokų tvarumą bei papildomas išlaidas. Kartais pasirinkimas pradėti nuo kompromiso – mažesnio būsto didmiestyje arba erdvesnio namo regione – gali būti racionaliau nei bandymas iš karto įsigyti svajonių būstą“, – apibendrina L. Žukovė.
