• Studijos

    Lietuvos ir Lenkijos pirmųjų ponių dėmesys Krokuvoje – istorijai ir kultūrai

    Sekmadienį, Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos darbo vizito Lenkijoje metu, Diana Nausėdienė kartu su Lenkijos pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda domėjosi istorija ir kultūra. Pirmosioms ponioms buvo numatyta atskira programa: jos lankėsi Krokuvos miesto istorijos muziejuje, kur apžiūrėjo muziejaus požemius ir juose esančią ekspoziciją, pasakojančią apie turtingą Krokuvos istoriją. Vėliau kartu su Lietuvos ir Lenkijos Prezidentais pirmosios ponios lankėsi Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje, kuris šiais metais pažymi 30-metį. Šis centras daug dėmesio skiria bendradarbiavimui su Lietuva. Vienas įdomesnių jo projektų – 2019 m. Krokuvoje įrengti vadinamieji Česlovo Milošo laiptai (analogiški 2016 m. atidengtiems Vilniuje). Pirmosios ponios apžiūrėjo šiuo metu centre veikiančią tarptautinę fotografijų parodą „Ne tik Bauhauzas“, pristatančią tarpukario Vokietijos fotografiją…

  • Studijos

    Prezidentas pareiškė užuojautą dėl režisieriaus P. Gaidžio mirties

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl ilgamečio Klaipėdos dramos teatro aktoriaus ir režisieriaus Povilo Gaidžio mirties. „Povilas Gaidys buvo vienas didžiųjų Lietuvos teatro režisierių, su jo iškeliavimu baigiasi ne tik ištisa Klaipėdos dramos teatro epocha, bet ir svarbus visos Lietuvos dramos teatro istorijos puslapis. Jis subūrė vieną kūrybingiausių teatro kolektyvų Lietuvoje, nuosekliai formavo brandų jo repertuarą, pats išleido teatrui kelias aktorių laidas. Būtent P. Gaidžio dėka kelių kartų klaipėdiečių (o ir visos Lietuvos žiūrovų) širdys buvo paliestos aukštos prabos teatro meno. Taip pat ir mes su Diana buvome ir liekame susižavėję ir dėkingi P.Gaidžio vadovauto teatro žiūrovai“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje. Povilas Gaidys buvo apdovanotas Gedimino ordino…

  • Studijos

    VDU mokslininkės: pasirūpinkime kačių sveika mityba – dalį riebalų galėtų pakeisti kokosų aliejus

    Pasaulyje ir Europoje vis daugiau žmonių laiko naminius gyvūnus. Europos Sąjungoje (ES) net 80 mln. namų  ūkių laiko augintinius, iš kurių populiariausi – katės, sudarančios daugiau nei ketvirtadalį visų naminių gyvūnų ES (26 proc.) ir bene trečdalį Lietuvoje (32 proc.). Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkių teigimu, siekiant užtikrinti gerą keturkojų savijautą, svarbu pasirūpinti, kad jų mityba būtų sveika ir subalansuota – o ją praturtinti galėtų kokosų aliejus. „Pašaruose neturi trūkti būtinų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių. Nors kačių pašarų gamybos asortimentas yra labai platus, tačiau vis ieškoma naujų žaliavų, tinkančių pašarų gamyboje bei papildančių gyvūnų maisto racioną naudingomis medžiagomis. Kačių mitybos racioną galima būtų papildyti…

  • Studijos

    Gintaro meno puoselėtojui K. Mizgiriui įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

    Šiandien Nidoje naujojo Mizgirių gintaro muziejaus atidarymo šventėje kultūros ministras Simonas Kairys muziejaus įkūrėjui Kazimierui Mizgiriui įteikė garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šį Kultūros ministerijos apdovanojimą atsiėmę Kazimieras ir Virginija Mizgiriai yra įkūrę Baltijos gintaro meno centrą, Menininkų namus, atidarę keletą galerijų. Kuršių nerijos ir gintaro vardą pasaulyje K. Mizgiris garsina ir savo leidybine, fotografine, parodine veikla. Nuo šiol jo nuveiktų darbų sąrašą papildė ir naujasis muziejus Nidoje, kuriame bus eksponuojami ypač reti gintarai, iš šios medžiagos sukurti meno kūriniai, o su gintaro istorija lankytojus supažindins virtualūs pasakojimai. „Naujajame savo kūrinyje – Gintaro muziejuje – pasirinkote kurti ypatingą naratyvą – pasakojate gintaro kelią iš gamtos į kultūrą. Iš tiesų…

  • Studijos

    Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimas: Susitarimas dėl švietimo turi būti toks, kad pasiektume esminį proveržį

    2021 m. liepos 9 d. pranešimas žiniasklaidai Opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija penktadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje įvertino ruošiamą Nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo. Frakcijos narės profesorės Vilijos Targamadzės teigimu, švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų, tad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo idėja yra sveikintina. Pasak jos, visoms parlamentinėms partijoms būtina susitarti dėl konkrečių tikslų ir jų pasiekimo, antraip susitarimas bus netvarus. „Ruošiamame susitarime yra daug neatsakytų klausimų ir nekonkretumo. Pavyzdžiui, dėl socialinės atskirties mažinimo ir lygių galimybių švietime, privačių ir valstybinių mokyklų santykio, nevalstybinių mokyklų statuso ir panašiai“, – sako V. Targamadzė. Į socialdemokratų pasiūlymus šiais klausimais nenorima atsižvelgti. „Švietimas – tai investicija, o ne „išlaidos“,…

  • Studijos

    Seimo narės Editos Rudelienės pranešimas: „Jaunimas gali tapti politiškai aktyviausia piliečių grupe“

    2021 m. liepos 9 d. pranešimas žiniasklaidai Kuo toliau, tuo didesnę įtaką politinei sistemai darys jaunimas, todėl valdžios institucijos turi išsiugdyti gebėjimą girdėti šios amžiaus grupės poreikius. Taip teigė šį ketvirtadienį prasidėjusiame „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ renginyje – Jaunimo politikos festivalyje – dalyvavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Edita Rudelienė. „Nacionalinėje politikoje jaunimo politikos reikalams dėmesys dažniausiai skiriamas tik šventinėmis progomis – tai turi keistis. Jau pavasario sesijoje įregistravome įstatymo projektą, kuriuo rinkimų amžiaus cenzas patekti į parlamentą mažėtų nuo 25 iki 21 metų. Matome, kiek daug iniciatyvų ir energijos turi ši amžiaus grupė, tačiau politinėse institucijoje atstovavimo jaunimo reikalams dar vis yra per mažai. Manau, kad…

  • Studijos

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi Vilniaus universitete

    Šiandien, vizito Lietuvoje metu, Ispanijos Karalystės ministras pirmininkas Pedro Sánchezas, kartu su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, lankėsi Vilniaus universitete (VU) ir susitiko su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku. Vizito metu Ispanijos premjeras su VU rektoriumi aptarė aukštojo mokslo plėtros Europos Sąjungoje klausimus, akademinių mainų situaciją bei Europos universitetų aljanso idėją. „Lietuvos ir Ispanijos ryšiai – seni ir intensyvūs, o pirmieji saitai su VU užsimezgė dar XVI–XVII a. laikotarpiu, kai VU vadovavo net trys ispanų kilmės rektoriai: Garcia Alabiano, kuris buvo ir ilgiausiai pareigas ėjęs VU rektorius jėzuitas, Miguel Ortiz ir Benito de Sojo. Šiandien siekiame bendrų tikslų, kuriant europinius universitetų aljansus, kurie yra svarbus intelektualinis pagrindas Europos integracijos…

  • Studijos

    Kokie specialistai bus ypač reikalingi Pramonėje 5.0?

    Dirbtinis intelektas, didieji duomenys, robotika, išmanieji miestai, daiktų internetas, 3D spauda, savaeigiai automobiliai ir kitos naujausios technologijos siejamos su ketvirtąja pramonės revoliucija, dar kitaip žinoma kaip Pramonė 4.0. Nors dar ne visa pramonė prisitaikė dirbti šiomis sąlygomis, pasaulyje jau imama kalbėti apie kitą etapą – Pramonę 5.0. Kokie specialistai bus ypač reikalingi Pramonėje 5.0? Kokius pokyčius atneš nauja pramonės revoliucija? Europos Komisija savo vizijoje išskiria, kad apie Pramonėje 5.0 itin svarbu bus kurti ir palaikyti ryšį tarp žmogaus ir technologijų, o taip pat spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus. Penktosios pramonės revoliucijos centre atsiduria žmogus, jo proto ir kūrybiškumo sugrąžinimas į pramonę. Šios savybės tampa itin vertinamos žmogui dirbant kartu su…

  • Studijos

    Ant vieno medžio atrastos dvi naujos rūšys Lietuvoje

    Dr. Asta Malakauskienė ir dr. Simon Haarder Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo mokslo darbuotojos dr. Astos Malakauskienės ir Danijos Gamtos istorijos muziejaus mokslininko Simon Haarder bendradarbiavimas padėjo atrasti ir patvirtinti dvi naujas rūšis Lietuvoje: ant vieno VDU Botanikos sode Kaune augančio uosio buvo rasta ir Lietuvoje nauja gumbauodžių rūšis bei iki tol mūsų šalyje neidentifikuota aukšliagrybių rūšis.  Bendradarbiauti kviečiantį laišką iš danų mokslininko Simon Haarder dr. Asta Malakauskienė gavo ankstyvą 2021 m. pavasarį.  S. Haarder – entomologas / parazitologas, tiriantis augalų galus sukeliančius nariuotakojus ir su jais susijusias parazitoidines vapsvas, pasiūlęs paieškoti šios specifinės gumbauodžio rūšies ir Lietuvoje. Aceria fraxinivora, gumbadarė erkė, formuoja „kalafioro“ galus ant paprastojo uosio (gali…

  • Studijos

    Logopedija – perspektyvi specialybė, tik vis dar apipinta mitais

    Pašaukimas padėti, noras ugdyti sunkumų bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus yra viena pagrindinių logopedo savybių. Šių specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir patirtį, šiandien mokyklose itin trūksta – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojos, logopedės Daivos Kairienės, ši specialybė šiandien yra itin reikalinga, perspektyvi ir prasminga, tik vis dar apipinta įvairiais mitais. „Berniukai vėliau pradeda kalbėti“, „Mano vaikas irgi iki trejų metų nekalbėjo“, „Kai pradės lankyti darželį, ims kalbėti“ – logopedai kone kasdien savo darbe susiduria su šiais visuomenėje sklandančiais mitais ir vienų tėvų kitiems dalijamais patarimais. Jau nekalbant apie internete sklindančią nepatikrintą informaciją, kuri gali klaidinti, gąsdinti ar priversti be priežasties tėvus,…

Privatumo politika