Studijos

Logopedija – perspektyvi specialybė, tik vis dar apipinta mitais

Pašaukimas padėti, noras ugdyti sunkumų bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus yra viena pagrindinių logopedo savybių. Šių specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir patirtį, šiandien mokyklose itin trūksta – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojos, logopedės Daivos Kairienės, ši specialybė šiandien yra itin reikalinga, perspektyvi ir prasminga, tik vis dar apipinta įvairiais mitais.

„Berniukai vėliau pradeda kalbėti“, „Mano vaikas irgi iki trejų metų nekalbėjo“, „Kai pradės lankyti darželį, ims kalbėti“ – logopedai kone kasdien savo darbe susiduria su šiais visuomenėje sklandančiais mitais ir vienų tėvų kitiems dalijamais patarimais. Jau nekalbant apie internete sklindančią nepatikrintą informaciją, kuri gali klaidinti, gąsdinti ar priversti be priežasties tėvus, auginančius įvairių sunkumų turinčius vaikus, nerimauti. D. Kairienė sako, kad bet kuris šios specialybės studentas ar profesionalas žino: negalima lyginti vaikų kalbos ir vadovautis kitų tėvų patirtimis, kadangi kiekvienas vaikas yra individualus, o situacija gali būti nulemta įvairių, dažnai „nematomų“ ir neįvardijamų veiksnių.  

Tad kodėl dažnas iš tėvų, išgirdęs patarimą su vaiku apsilankyti pas logopedą, išsigąsta? Kaip atrodo kasdienis logopedo darbas, kokie sunkumai bei iššūkiai jų laukia ir kodėl būsimi studentai turėtų šią specialybę rinktis? Apie tai ir pasikalbėjome su D. Kairiene.  

Gyvenimas mažame miestelyje ir karjera didmiestyje

VDU Švietimo akademijos dėstytoja, logopedė D. Kairienė, rinkdamasi studijas, tuo metu turėjo labai mažai žinių apie logopedo profesiją. Baigusi mokyklą, ji nebuvo iki galo apsisprendusi, kuo iš tiesų norėtų tapti –ar specialiąja pedagoge, ar logopede. Žinojo tik tiek, kad jai yra įdomi veikla su mažais vaikais, turėjo vidinį norą padėti vaikams, turintiems negalią. Tad ir profesinėje veikloje norėjosi ieškoti įvairių bendravimo su vaikais būdų ir padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, mokyti juos savarankiškumo.

Tik įstojusi į universitetą, studijų metu ji ypatingai susidomėjo logopedija. Logopedo praktiką atliko savo gimtinėje, mažame Lietuvos miestelyje, ikimokyklinio ugdymo įstaigos specialiojo ugdymo grupėje, kurioje buvo ugdomi vaikai, turintys didelių ugdymosi poreikių, kompleksinių negalių.

„Ši veikla atrodė labai įdomi ir prasminga, nors kelianti iššūkių ir skatinanti kartu su kitais specialistais ieškoti geriausių sprendimų, nuolat tobulėti. Pirmąjį darbo pasiūlymą, dėl didelio šių specialistų poreikio, paskutiniaisiais studijų metais ir gavau iš įstaigos, kurioje atlikau praktiką. Joje dirbu iki šiol jau beveik 20 metų“, – pasakoja D. Kairienė.

Daiva šiuo metu vis dar gyvena tame pačiame nedideliame miestelyje ir yra puikus pavyzdys, rodantis, kad gyvenimas regione nėra kliūtis daryti karjerą didmiestyje – ji taip pat dėsto studentams VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje,  kur sėkmingai derina praktinę ir mokslinę veiklas.

„Gyvenu ir dirbu savo gimtajame mieste, nors visada norėjosi gyventi didmiestyje. Tiesiog atrodė, kad jame daugiau galimybių. Tik dabar suprantu, kad tempas nedideliame miestelyje gali būti ne toks jau ir lėtas, galimybės dažnai priklauso nuo mūsų pačių siekių, o pastaruoju laiku visi patyrėme, kad dalyvauti įmanoma labai įvairiose veiklose net neišeinant iš namų.

Nebegaliu įsivaizduoti savęs kaip logopedės praktikės be mokslinės veiklos, kuria užsiimu jau daugiau nei 10 metų. Teorinės žinios ir praktinė patirtis profesinėje veikloje man abu vienodai svarbūs komponentai. Dirbant logopede ir teikiant logopedinę pagalbą vaikams, konsultuojant tėvus, svarbūs praktiniai gebėjimai, kurie įgyjami kasdienėje veikloje, tačiau būtinas ir naujausių teorinių logopedinės pagalbos krypčių, strategijų žinojimas“, – sako pašnekovė.

Skirta tiems, kurie domisi tarpdisciplininėmis studijomis

Dirbdama VDU Švietimo akademijoje ir dalyvaudama būsimų logopedų rengime, D. Kairienė jaučia didelę atsakomybę: jai itin svarbu, kad naujos kartos logopedai ne tik įgytų kuo daugiau praktinių gebėjimų, bet taip pat susipažintų ir su naujausiais logopedijos srities moksliniais įrodymais, būtų pasirengę „susikalbėti“ profesine kalba ne tik šalies, bet ir tarptautinėje profesinėje logopedų bendruomenėje: „Todėl ypatingai džiaugiuosi, kad iki šiol pavyksta sėkmingai suderinti praktinę ir mokslinę veiklas,  jos viena kitą papildo, o tai vertina ir mano studentai“.

Pasak D. Kairienės, logopedija yra tarpdisciplininė autonomiška profesija ir mokslo sritis, todėl logopedijos studijos yra labai įdomios ir įvairiapusiškos. VDU bakalauro studijų programoje Specialioji pedagoginė pagalba – logopedija  Kaune ir Vilniuje dirba dėstytojai, atstovaujantys skirtingas mokslų sritis. Todėl logopedijos studijas turėtų rinktis tie, kurie domisi ne tik pedagogika ir psichologija, bet ir biomedicinos ir lingvistikos dalykais.

„Šią profesiją galėtų rinktis tie studentai, kurie mėgsta bendrauti, nebijo iššūkių ir yra pasiruošę nuolat mokytis. Manau, kad pasirinkdami logopedo profesiją tikrai nenusivils tie, kurie savo veikloje ieško prasmės, turi norą padėti kitiems, dalintis savo žiniomis ir gebėjimais, yra kūrybingi. Logopedijos studijose įgyjama daug profesinių kompetencijų, tačiau ne mažesnis dėmesys skiriamas ir žmogiškosioms, vertybinėms nuostatoms ugdyti, kurios svarbios ir asmeniniame gyvenime“, – patirtimi dalijasi D. Kairienė.

Įsidarbinimo galimybės labai didelės

 Šiuo metu Lietuvoje ypač trūksta logopedų tiek didmiesčiuose, tiek regionuose, todėl įsidarbinimo galimybės šiems specialistams yra labai didelės. Be to, logopedai gali padėti įvairaus amžiaus žmonėms, dirba įvairiose švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Į logopedą dažnai kreipiasi tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurie vėliau pradeda kalbėti ar kalba nėra taisyklinga, mokyklose logopedai padeda mokiniams įveikti kalbos ar komunikacijos sunkumus, kurie trukdo sėkmingai mokytis. Logopedų pagalba labai svarbi atkuriant prarastas kalbos funkcijas, įveikiant balso ir rijimo sutrikimus, sąlygotus įvairių medicininių būklių, ligų, sveikatos sutrikimų.

„Logopedas dažnai tampa specialistu, padedančiu rasti tinkamiausią komunikacijos būdą tiems, kurie negali kalbėti, bet gali save išreikšti kitomis, neverbalinėmis priemonėmis, – pasakoja D. Kairienė. – Asmenys, kurie atsiduria šiose situacijose, jų artimieji ypatingai vertina logopedus ir supranta jų teikiamos pagalbos reikšmę. Na, o grįžtamasis ryšys yra tas dalykas, kuris dažniausiai ir motyvuoja specialistus tolesnei veiklai“.   

Logopedo profesija yra labai plati, dažniausiai studentai jau studijų metu pradeda suprasti ir apsisprendžia, kokio pobūdžio profesinė veikla juos labiausiai domina: darbas švietimo, sveikatos įstaigų tinkle, o gal privačioje praktikoje, veikla su mažais vaikais ar pagalbos teikimas suaugusiesiems. Kiekvienas specialistas, domėdamasis pasirinkta profesinės veiklos sritimi, baigęs studijas turi galimybę dalyvauti įvairiose logopedų bendruomenės veiklose, mokymuose, tęsti studijas.

Kairienė itin domisi ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimu ir kalba. Paklausta, kada tėvams reiktų sunerimti dėl vaiko kalbos raidos sutrikimų, kaip laiku juos atpažinti ir kaip tėvai gali padėti vaikui, turinčiam kalbos sutrikimų, sako, kad vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra.

„Šiuo metu labai daug informacijos apie kalbos raidą galima rasti internete, socialiniuose tinkluose. Tėvai dažnai dalijasi savo patirtimis įvairiuose forumuose, tad kartais gali būti sunku atsirinkti, kuri informacija yra teisinga. Nevertėtų lyginti vaikų kalbos, kitų tėvų patirčių, nereikėtų klausyti tokių patarimų kaip „berniukai vėliau pradeda kalbėti“, „mano vaikas irgi iki trejų metų nekalbėjo“, „kai pradės lankyti darželį, ims kalbėti“, nes realios situacijos gali būti labai individualios, lemiamos įvairių, dažnai „nematomų“, neįvardijamų veiksnių, kurie turi įtakos vaiko kalbos plėtotei. Norint laiku atpažinti kalbėjimo ar kalbos sutrikimą, tiesiog vertėtų pasikonsultuoti su logopedu. Logopedas, įvertinęs vaiko kalbėjimo ir kalbos gebėjimus, pateiks tikslingų patarimų, kaip skatinti kalbos raidą kasdien bendraujant su vaiku, prireikus, laiku suteiks logopedinę pagalbą. Tai labai svarbu“, – pataria specialistė.

Pranešimą paskelbė: Nerijus Žeronas, Vytauto Didžiojo universitetas

Rekomenduojame
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Parašykite komentarą