• Studijos

    Kaip klasikinis istorinis romanas tapo miuziklu?

    Vilniaus kolegijos Scenos meno katedra, išleidusi gausų būrį aktorių, sausio paskutinę savaitę žiūrovams padovanojo miuziklą „Maskvos romanas“. Šis studentų baigiamasis projektas – tai puikus bendradarbiavimo ir kūrybiškumo pavyzdys. Sausio 27 d. Scenos meno katedros įvykęs miuziklas „Maskvos romanas“ (baigiamasis Muzikinio teatro studijų programos diplomantų projektas). Miuziklas „Maskvos romanas“ (režisierius  Saulius Bareikis), paremtas L. Tolstojaus klasikiniu istoriniu romanu „Karas ir taika“ (rus. Война и мир) papasakojo istoriją apie keturių aristokratijos atstovų šeimų – Bezuchovų, Kuraginų, Bolkonskių ir Rostovų santykius, kurie pynėsi XIX a. Rusijos aukštuomenės gyvenime. Siužetas privertė įsijausti į pagrindinių herojų Natašos Rostovos ir Pjero Bezuchovo tikrosios meilės istoriją, o besirutuliojantys, personažus jungiantys įvykiai privedė juos prie didžiųjų ir esminių…

  • Studijos

    Seimo nario Lino Slušnio pranešimas: „Per 140 Lietuvos vaikų dalyvavo tarptautiniame Taikos plakato konkurse – atidaryta paroda Seime“

    2022 m. vasario 2 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seime atidaryta tarptautinio 2021 m. LIONS Taikos plakato konkurso „Mes visi susiję“ Lietuvos laureatų darbų paroda, kurioje eksponuojama 12 plakatų, nupieštų 11–13 metų vaikų iš įvairių šalies miestų. Plakatuose vaikai vaizduoja, kaip jie supranta šių metų tarptautinio konkurso temą „Mes visi susiję“: kaip įveikdami iššūkius, kuriuos sukėlė precedento neturinti pasaulinė pandemija, žmonės labiau vertina tai, kas juos palaiko – ryšius vienas su kitu ir bendruomenėmis. Utenos rajono Užpalių gimnazijos mokinės Emilijos Stanislovėnaitės darbas pripažintas geriausiu Lietuvoje, todėl atstovauja Lietuvai finaliniame tarptautinės LIONS komisijos vertinime. „Noriu pasidžiaugti vaikų žinutėmis, idėjomis, mintimis, kurias jie išsako šiais plakatais. Čia tik 12 plakatų, kurie pateko…

  • Studijos

    Istorikas: Universitetą įkurti spaudė studentija

    700 puslapių apie šešis tarpukario metus. Tiek po archyvus išsibarsčiusių istorinių dokumentų surinko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Kęstutis Raškauskas į leidinį „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“, liudijantį nelengvą Lietuvos universiteto kūrimo kelią, pirmuosius jo žingsnius ir tarpukario studentų mokslo bei gyvenimo Kaune akimirkas. Prakalbino asmenybes Prieš šimtą metų, 1922 m. vasario 16-ąją, Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje, užauginusi šiuolaikinius Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus. Universiteto ištakos ir veiklos pradžia buvo iki šiol tyrinėtos, bet trūko plačiai išbarstytų šaltinių apie šį procesą sąvado, tad istorikas K. Raškauskas užsibrėžė surinkti dokumentus, parodančius nenutrūkstamą lietuviškojo Universiteto tapsmo procesą. „Mano tikslas…

  • Studijos

    Nauji sostinės skverų ir gatvių pavadinimai

    Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui Naujamiesčio skverą netoli Seimo pavadinti Arūno Sakalausko vardu, o skverui Žirmūnuose suteikti Angelų Sargų vardą. Pavadinimai suteikti ir dviem bevardėms gatvėms Paneriuose ir Naujininkuose. Verkių seniūnijoje Skersinės Sodų 6-oji gatvė pervadinta poeto Marcelijaus Martinaičio vardu.  Žuvo per susirėmimą su sovietų armijos kareiviais Netoli Seimo rūmų ir A. Goštauto gatvės esantis apie 8 arų ploto skveras pavadintas Arūno Sakalausko vardu. Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris žuvo per pasipriešinimą sovietų armijos išpuoliui, kai 1991 m. rugpjūčio 21 dieną, žlungant pučui, sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariai įsiveržė į Lietuvos savanorių saugomą teritoriją A. Goštauto gatvėje Seimo rūmų prieigose. A. Sakalausko žūties vietoje jau…

  • Studijos

    „UpdatEd“ hakatonas švietimo iššūkiams kurs duomenimis grįstus sprendimus

    Vasario 25-27 dienomis vyksiančio nuotolinio „UpdatEd“ hakatono dalyviai kurs duomenimis grįstus sprendimus transformuoti švietimo sistemai. Hakatonas yra dalis „EU Smart“ iniciatyvos, kuri jungia septynias ES organizacijas, rengiančias hakatonus, skirtus spręsti Europos iššūkius. „Turing College“ organizuoja „UpdatEd“ hakatoną kartu su „Oxylabs“ ir „Startup Lithuania“. Patyrę profesionalai iš „Vinted“, „Startup Wise Guys“, „SME Finance“, „Startup Lithuania“, „ChangeMakersON“ ir „Robotikos Akademijos“ renginio metu taps mentoriais ir dalinsis žiniomis su hakatono dalyviais.  Hakatono laimėtojai gaus 1500 EUR tolimesniam idėjos vystymui, o 800 EUR ir 300 EUR prizai atiteks antrąją ir trečiąją vietą užėmusioms komandoms. Vienam dalyviui „Turing College“ taip pat įteiks stipendiją duomenų mokslo kursams. Vasario 25-27 dienomis vyksiančio „UpdatEd“ hakatono metu bus kuriami…

  • Studijos

    Šalies vadovas sveikina aktorių Regimantą Adomaitį jubiliejaus proga

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina aktorių Regimantą Adomaitį 85-ojo jubiliejaus proga. Prezidento sveikinime rašoma, kad jau kelios Lietuvos kartos žavisi R. Adomaičio aktorystės meistryste ir išskirtiniu santykiu su žiūrovais. Pasak šalies vadovo, R. Adomaitis yra menininkas, kuriam svarbi kūrėjo tiesos, nuoširdumo ir intelektualumo misija, o tai matydami gerbėjai dovanoja savo ištikimybę. „Didieji Jūsų vaidmenys teatrų scenose ir kino juostose yra tapę mūsų savasties, bendro žvilgsnio į istorinius pasakojimus pamatu. Tai – dažnai nepasikartojantis bruožas, tad neabejotinai ir ateities kartoms liksite teatro ir kino kokybės standartu“, – rašoma šalies vadovo sveikinime. Prezidentas padėkojo aktoriui už šias neišdildomas patirtis, taip pat už kasdienio bendruomeninio ir visuomeninio telkimo pavyzdį, ir palinkėjo gyvenimiškos energijos, laimės ir…

  • Studijos

    2022-ieji – Lietuvos universitetų metai: laukia gausybė renginių, skirtų Lietuvos aukštajam mokslui paminėti

    Minint šimto metų Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune sukaktį, Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais. Šiais, Lietuvos švietimui ypatingais, metais yra numatoma daugybė renginių, konferencijų, o taip pat ekskursijų ciklai, skirti paminėti Lietuvos universitetų reikšmę. 2022-ieji metai – ypatingi, nes žymi Lietuvos kultūros, technologijų, akademinės minties ir aukštojo mokslo atsiradimą Kaune. Anuomet Lietuvos universitetuose vykdytos veiklos prisidėjo prie sėkmingos Lietuvos valstybės raidos, kurios pagreitino kultūros ir urbanizacijos procesus visoje šalyje.  Sukurtas ir specialus ženklas Universitetų dėka plėtėsi net tik švietimo sistema, bet ir gerėjo šalies ekonomika, sveikatos ir sporto sistema, kūrėsi lietuviška mokslo terminija ir naujos mokslo šakos, reikalingos Lietuvos ekonomikai ir pramonei stiprinti, išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, suburti pirmieji…

  • Studijos

    Kultūros ministro Simono Kairio sveikinimas aktoriui Regimantui Adomaičiui jubiliejinio gimtadienio proga

    Teatro ir kino aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Regimantas Adomaitis šiandien švenčia 85-metį. „Man didelė garbė pasveikinti Jus, vieną žymiausių ir mėgstamiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, jubiliejinio gimtadienio proga ir padėkoti už ilgametį indėlį į mūsų šalies kultūrą ir meną, už legendinius vaidmenis. Jie visiems laikams liks mūsų teatro, kino ir visos kultūros istorijoje. Ačiū Jums, gerbiamas Aktoriau, už pasišventimą savo profesijai ir pašaukimui, meilę scenai ir žiūrovui. Leiskite palinkėti Jums stiprybės ir šviesių dienų“, – sveikindamas aktorių sako kultūros ministras Simonas Kairys. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

  • Studijos

    Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Prezidento parašo grėsmė „lietuwių“ kalbai ir Konstitucijai“

    2022 m. sausio 28 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) 2022 m. sausio 28 d. Seime buvo surengta spaudos konferencija „Prezidento parašo grėsmė „lietuwių“ kalbai ir Konstitucijai“. Spaudos konferenciją paskatino 2022 m. sausio 18 d. Seimo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, kuriuo nutarta leisti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose naudoti lietuvių kalbos abėcėlėje nesančias raides „q“, „w“, „x“. 2022 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą įstatymą. Tai reiškia, kad įstatymas įsigalios šių metų gegužės 1 d. Konferencijos metu buvo kalbėta, kaip įsigaliosiantis įstatymas kelia grėsmę lietuvių kalbai ir netgi Konstitucijai.…

  • Studijos

    Paskirtos 2022 m. individualios stipendijos kino kultūros ir meno kūrėjams

    Lietuvos kino centro direktoriaus įsakymu Kino kultūros ir meno kūrėjams skirtos 24 individualios stipendijos. Iš viso individualioms stipendijoms paskirstyta  84 600 eurų. Iš viso sulaukta 90 kino kultūros ir meno kūrėjų paraiškų individualiai valstybės stipendijai gauti. 80 paraiškų, atitikusių Stipendijų kino kultūros ir meno kūrėjams aprašo reikalavimus, perduota Stipendijų kino kultūros bei meno kūrėjams vertinimo ekspertų komisijos svarstymui. Individuali stipendija skiriama individualiai kino kultūros ar meno kūrėjų kūrybinei raiškai skatinti: filmo scenarijaus pirmajai versijai arba televizijos dramos serialo pirmos serijos scenarijui rašyti; dokumentinio kino projekto tiriamajam darbui ir išplėstinei scenarijaus traktuotei rašyti; animatiko sukūrimui; vykdyti tyrimus kino ar Lietuvos kino istorijos srityse; rengti straipsnius, mokomąją medžiagą ar kitas įvairių formatų publikacijas. Stipendijų…

Privatumo politika