2022 m. vasario 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Pandeminiai metai (ir ne tik) išryškino dar vieną problemą. Vis dažniau prabylama apie biurokratiją švietimo įstaigose. Problema aiški – švietimo įstaigose nepakeliama našta, kuomet įstaigų darbuotojams priskiriami darbai, kurie nėra mokytojų ar įstaigų vadovų tiesioginė funkcija. Pavyzdžiui, COVID-19 testavimo mokinių užtikrinimas, viešųjų pirkimų vykdymas, mobingo tyrimai ir kitos ne su tiesiogine švietimo veikla susijusios funkcijos apsunkina švietimo įstaigų darbą, o darbuotojai, užuot dėmesį skyrę tiesioginiam vaikų ugdymui, didelę laiko dalį skiria pašaliniams techniniams dalykams. Pirmiausia, tokioms užduotims įvykdyti reikia turėti tam tikrų reikalingų kompetencijų, tačiau, ko gero, taupumo sumetimais, ši našta dažniausiai tenka pedagogams ar kitiems įstaigos darbuotojams. Tai nėra efektyvu.…
Ar darbdavys turi rūpintis darbuotojo šeimyniniu gyvenimu?
Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas Kas turi rūpintis šeima? Viena vertus, pati šeima yra atsakinga už save: ji renkasi savo tradicijas, taisykles, kuriomis vadovaujasi, renkasi, kur atostogauti, į kokią mokyklą leisti savo vaikus. Iš kitos pusės, šeima rūpinasi valdžia: priimdama įstatymus, skirstydama lėšas, steigdama priežiūros centrus, paslaugas ir taip toliau. Tačiau ar ir darbdavys turėtų rūpintis darbuotojo šeima? Moksliniai tyrimai ir praktika atskleidžia, kad organizacija ir joje priimami sprendimai, taisyklės, organizacijos kultūra, joje dirbantys asmenys tiesiogiai ir netiesiogiai veikia darbuotojo šeimą. Ribos tarp darbo ir šeimos beveik išnyko Nors dalis darbuotojų greičiausiai norėtų to išvengti, tačiau darbas ir šeima tapo sunkiai atskiriami. Ribos, kurios seniau tarp…
Rytoj didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“ sujungs pasaulio lietuvius
Šį penktadienį startuoja „Mokonomika“ – žinių šventė, skirta ir pasiekiama visų klasių mokiniams, jų mokytojams ir tėvams. Antrąkart įvyksianti didžiausia nuotolinė pamoka kviečia susipažinti su išsamia programa, kuri bus transliuojama gyvai daugiau nei tris valandas ne tik Lietuvai, bet ir po pasaulį išsibarsčiusioms lietuviškoms mokykloms. Dalyvauti renginyje ketina JAV, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių lietuviai. Jie prisijungs prie daugiau nei 100 tūkstančių užsiregistravusių žiūrovų iš Lietuvos. Pasak Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorės Donatos Simonaitienės, žinios vienija ir visai nesvarbu, koks mūsų adresas ir kur mes gyvename. „Mes visi širdyje esame Lietuvos vaikai, o tokie projektai kaip „Mokonomika“ dar kartą įrodo, kad draugystei sienų nebūna. Nebent jas…
Kaip klasikinis istorinis romanas tapo miuziklu?
Vilniaus kolegijos Scenos meno katedra, išleidusi gausų būrį aktorių, sausio paskutinę savaitę žiūrovams padovanojo miuziklą „Maskvos romanas“. Šis studentų baigiamasis projektas – tai puikus bendradarbiavimo ir kūrybiškumo pavyzdys. Sausio 27 d. Scenos meno katedros įvykęs miuziklas „Maskvos romanas“ (baigiamasis Muzikinio teatro studijų programos diplomantų projektas). Miuziklas „Maskvos romanas“ (režisierius Saulius Bareikis), paremtas L. Tolstojaus klasikiniu istoriniu romanu „Karas ir taika“ (rus. Война и мир) papasakojo istoriją apie keturių aristokratijos atstovų šeimų – Bezuchovų, Kuraginų, Bolkonskių ir Rostovų santykius, kurie pynėsi XIX a. Rusijos aukštuomenės gyvenime. Siužetas privertė įsijausti į pagrindinių herojų Natašos Rostovos ir Pjero Bezuchovo tikrosios meilės istoriją, o besirutuliojantys, personažus jungiantys įvykiai privedė juos prie didžiųjų ir esminių…
Seimo nario Lino Slušnio pranešimas: „Per 140 Lietuvos vaikų dalyvavo tarptautiniame Taikos plakato konkurse – atidaryta paroda Seime“
2022 m. vasario 2 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seime atidaryta tarptautinio 2021 m. LIONS Taikos plakato konkurso „Mes visi susiję“ Lietuvos laureatų darbų paroda, kurioje eksponuojama 12 plakatų, nupieštų 11–13 metų vaikų iš įvairių šalies miestų. Plakatuose vaikai vaizduoja, kaip jie supranta šių metų tarptautinio konkurso temą „Mes visi susiję“: kaip įveikdami iššūkius, kuriuos sukėlė precedento neturinti pasaulinė pandemija, žmonės labiau vertina tai, kas juos palaiko – ryšius vienas su kitu ir bendruomenėmis. Utenos rajono Užpalių gimnazijos mokinės Emilijos Stanislovėnaitės darbas pripažintas geriausiu Lietuvoje, todėl atstovauja Lietuvai finaliniame tarptautinės LIONS komisijos vertinime. „Noriu pasidžiaugti vaikų žinutėmis, idėjomis, mintimis, kurias jie išsako šiais plakatais. Čia tik 12 plakatų, kurie pateko…
Istorikas: Universitetą įkurti spaudė studentija
700 puslapių apie šešis tarpukario metus. Tiek po archyvus išsibarsčiusių istorinių dokumentų surinko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Kęstutis Raškauskas į leidinį „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“, liudijantį nelengvą Lietuvos universiteto kūrimo kelią, pirmuosius jo žingsnius ir tarpukario studentų mokslo bei gyvenimo Kaune akimirkas. Prakalbino asmenybes Prieš šimtą metų, 1922 m. vasario 16-ąją, Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje, užauginusi šiuolaikinius Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus. Universiteto ištakos ir veiklos pradžia buvo iki šiol tyrinėtos, bet trūko plačiai išbarstytų šaltinių apie šį procesą sąvado, tad istorikas K. Raškauskas užsibrėžė surinkti dokumentus, parodančius nenutrūkstamą lietuviškojo Universiteto tapsmo procesą. „Mano tikslas…
Nauji sostinės skverų ir gatvių pavadinimai
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui Naujamiesčio skverą netoli Seimo pavadinti Arūno Sakalausko vardu, o skverui Žirmūnuose suteikti Angelų Sargų vardą. Pavadinimai suteikti ir dviem bevardėms gatvėms Paneriuose ir Naujininkuose. Verkių seniūnijoje Skersinės Sodų 6-oji gatvė pervadinta poeto Marcelijaus Martinaičio vardu. Žuvo per susirėmimą su sovietų armijos kareiviais Netoli Seimo rūmų ir A. Goštauto gatvės esantis apie 8 arų ploto skveras pavadintas Arūno Sakalausko vardu. Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris žuvo per pasipriešinimą sovietų armijos išpuoliui, kai 1991 m. rugpjūčio 21 dieną, žlungant pučui, sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariai įsiveržė į Lietuvos savanorių saugomą teritoriją A. Goštauto gatvėje Seimo rūmų prieigose. A. Sakalausko žūties vietoje jau…
„UpdatEd“ hakatonas švietimo iššūkiams kurs duomenimis grįstus sprendimus
Vasario 25-27 dienomis vyksiančio nuotolinio „UpdatEd“ hakatono dalyviai kurs duomenimis grįstus sprendimus transformuoti švietimo sistemai. Hakatonas yra dalis „EU Smart“ iniciatyvos, kuri jungia septynias ES organizacijas, rengiančias hakatonus, skirtus spręsti Europos iššūkius. „Turing College“ organizuoja „UpdatEd“ hakatoną kartu su „Oxylabs“ ir „Startup Lithuania“. Patyrę profesionalai iš „Vinted“, „Startup Wise Guys“, „SME Finance“, „Startup Lithuania“, „ChangeMakersON“ ir „Robotikos Akademijos“ renginio metu taps mentoriais ir dalinsis žiniomis su hakatono dalyviais. Hakatono laimėtojai gaus 1500 EUR tolimesniam idėjos vystymui, o 800 EUR ir 300 EUR prizai atiteks antrąją ir trečiąją vietą užėmusioms komandoms. Vienam dalyviui „Turing College“ taip pat įteiks stipendiją duomenų mokslo kursams. Vasario 25-27 dienomis vyksiančio „UpdatEd“ hakatono metu bus kuriami…
Šalies vadovas sveikina aktorių Regimantą Adomaitį jubiliejaus proga
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina aktorių Regimantą Adomaitį 85-ojo jubiliejaus proga. Prezidento sveikinime rašoma, kad jau kelios Lietuvos kartos žavisi R. Adomaičio aktorystės meistryste ir išskirtiniu santykiu su žiūrovais. Pasak šalies vadovo, R. Adomaitis yra menininkas, kuriam svarbi kūrėjo tiesos, nuoširdumo ir intelektualumo misija, o tai matydami gerbėjai dovanoja savo ištikimybę. „Didieji Jūsų vaidmenys teatrų scenose ir kino juostose yra tapę mūsų savasties, bendro žvilgsnio į istorinius pasakojimus pamatu. Tai – dažnai nepasikartojantis bruožas, tad neabejotinai ir ateities kartoms liksite teatro ir kino kokybės standartu“, – rašoma šalies vadovo sveikinime. Prezidentas padėkojo aktoriui už šias neišdildomas patirtis, taip pat už kasdienio bendruomeninio ir visuomeninio telkimo pavyzdį, ir palinkėjo gyvenimiškos energijos, laimės ir…
2022-ieji – Lietuvos universitetų metai: laukia gausybė renginių, skirtų Lietuvos aukštajam mokslui paminėti
Minint šimto metų Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune sukaktį, Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais. Šiais, Lietuvos švietimui ypatingais, metais yra numatoma daugybė renginių, konferencijų, o taip pat ekskursijų ciklai, skirti paminėti Lietuvos universitetų reikšmę. 2022-ieji metai – ypatingi, nes žymi Lietuvos kultūros, technologijų, akademinės minties ir aukštojo mokslo atsiradimą Kaune. Anuomet Lietuvos universitetuose vykdytos veiklos prisidėjo prie sėkmingos Lietuvos valstybės raidos, kurios pagreitino kultūros ir urbanizacijos procesus visoje šalyje. Sukurtas ir specialus ženklas Universitetų dėka plėtėsi net tik švietimo sistema, bet ir gerėjo šalies ekonomika, sveikatos ir sporto sistema, kūrėsi lietuviška mokslo terminija ir naujos mokslo šakos, reikalingos Lietuvos ekonomikai ir pramonei stiprinti, išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, suburti pirmieji…
