Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ praėjusių metų pabaigoje paskelbusi apie aplinkosaugos švietimo projektą darželinukams ir pradinių klasių moksleiviams, šiuos metus pradeda dar viena iniciatyva. Bendrovė duris atveria Lietuvos bei užsienio šalių aukštųjų mokyklų ir profesinių centrų studentams bei moksleiviams. Šių metų pradžioje „Vilniaus vandenys“ kreipėsi ne tik į Vilniaus regione veikiančias profesines mokyklas ir mokymo centrus, bet ir į Lietuvos bei užsienio aukštąsias mokyklas. Pagrindinis kreipimosi tikslas – pasiūlyti plačias galimybes jauniesiems specialistams atrasti save vandentvarkos srityje ir išbandyti praktinio mokymosi naudas, suprasti šios verslo srities veikimo principus, sudaryti sąlygas studentams atlikti mokslinius ar net meninius taikomuosius tyrimus, susijusius su bendrovės veikla, o ateityje įgyvendinti bendrus mokslo-verslo partnerystės projektus.…
Diana Nausėdienė senjorų užimtumo centre Vilkaviškyje: esate Lietuvos galia
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė vizito Marijampolės regione metu aplankė vieną iš Prezidento globojamo projekto „Lietuvos galia“ inciatyvų, puoselėjančių teisingos Lietuvos idėją – Senjorų užimtumo centrą. Vilkaviškyje įsikūrusi šokio studija „Šokantys bateliai“ nuo 2020 m. įgyvendina ES fondo lėšomis finansuojamus projektus „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ bei „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“. Šių projektų tikslas yra skatinti senjorų įsitraukimą į visuomenines veiklas, aktyvų gyvenimo būdą. Senjorų užimtumo centre vyksta įvairūs jiems skirti judėjimo užsiėmimai, fizinį aktyvumą skatinančios veiklos, taip pat edukaciniai užsiėmimai. Senjorams sudarytos sąlygos naudotis kompiuteriu, skaityti knygas, žiūrėti filmus, žaisti stalo žaidimus. „Senjorai yra Lietuvos turtas ir galia. Norėtųsi, kad tiek privačios organizacijos, tiek savivaldybės labiau skatintų senjorus įsitraukti…
Kartu su tarptautine komanda VDU ŽŪA mokslininkai inicijuos pokyčius Europos maisto tiekimo grandinėje
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Jungtinių tyrimų centro Biodujų laboratorijos mokslininkai ne vienai šalies įmonei yra padėję įsirengti aplinkai draugiškas biodujų jėgaines ir organines gamybos atliekas perdirbti į energiją. Šios laboratorijos tyrėjų komanda, vienintelė atstovausianti visam Baltijos regionui, pakviesta dalyvauti dideliame tarptautiniame projekte, kurio tikslas – inovacijos, mažinančios CO2 emisijas maisto tiekimo grandinėje. Biodujų laboratorijos vadovo, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesoriaus Kęstučio Navicko teigimu, iš pradžių skepsį galbūt kėlusi ambicija iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu, labai tikėtina, bus įgyvendinta. O Lietuva turi resursų šį tikslą sėkmingai pasiekti ir gerokai anksčiau. Identifikuos problemas ir siūlys inovacijas Žemės ūkį ir visą maisto sektorių…
Paryžiuje – trumpas įvadas į Violetos Bubelytės kūrybą
Sausio 19–23 d. Paryžiuje, meno ir kultūros studijų institute IESA, veikė paroda „Feminam Aspectum – Apie moterišką nuogumą: moters žvilgsnis fotografijoje“. Parodą kuravo IESA meno ir kultūros vadybos studentė, Baltarusijoje gimusi kuratorė Oksana Veniaminova. Jos pasirinkta tema – žvilgsnis į nuogą moterį iš moteriškosios pusės arba tai, kaip moters kūnas matomas iš kitų menininkių moterų perspektyvos. Parodoje dalyvauti atrinktos trys menininkės iš Baltarusijos, viena prancūzų fotografė bei žymi lietuvių fotografė Violeta Bubelytė. V. Bubelytė intymių autoportretų seriją pradėjo dar 1980 m., aktyviai fotografuoja iki šiol. Menininkės darbai pasižymi tabu laužymu, sovietų laikais darbai laikyti „nemandagiais“, nesulaukė palaikymo dėl tuometės politinės, emocinės ir psichologinės atmosferos; atviras nuogo kūno demonstravimas tuo metu…
Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Prezidente, tikime Jumis, neišduokite lietuvių kalbos!“
2022 m. sausio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Kreipiuosi į Jus ne tik dėl to, ką pats galvoju apie lietuvių kalbą ir brukamas tris raides: „x“, „q“, „w“, kurios vargais negalais Seime praėjo po trisdešimt vienų nepriklausomos Lietuvos metų. Tai bent! Ar kas būtų galėjęs pagalvoti, dėl ko taip stipriai išdainavę laisvę, išduosime savo raides ir priimsime svetimas, taip sukurdami sąlygas ateityje mutuoti lietuvių kalbai. Tiesa, jau lenkų spauda rašo apie kitas derybas dėl lenkiškų raidžių pase. Ką gi, Pandoros skrynia atidaryta. Bet ją uždaryti turite visas galimybes, gerb. Prezidente Gitanai Nausėda, remdamasis duota priesaika Konstitucijai. Prieš kelerius metus tauta greitai surinko per septyniasdešimt tūkstančių parašų, įrodančių, kad Lietuvos…
Prezidentas UNESCO vadovei: Lietuva skirs ypatingą dėmesį lygioms galimybėms švietime užtikrinti
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Kaune susitiko su Lietuvoje viešinčia UNESCO generaline direktore Audrey Azoulay. Prezidentas ir UNESCO vadovė aptarė Lietuvos narystės UNESCO Vykdomojoje taryboje prioritetus. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva ypatingą dėmesį skirs žurnalistų saugumo ir prieigos prie informacijos, taip pat – kovos su dezinformacija klausimams. Susitikime taip pat aptarti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai ir UNESCO darbotvarkė. Prezidentas akcentavo, kad Lietuvai ypač aktualūs įtraukties ir lygių galimybių švietime klausimai. Šalies vadovo iniciatyva žengtas svarbus žingsnis teisėkūroje, užtikrinant kokybišką ankstyvąjį ugdymą vaikams, gyvenantiems socialinės rizikos aplinkoje. Dėmesys žmonių su negalia lygioms galimybėms ir negalią turinčių vaikų įtrauktis švietime yra svarbi Prezidento darbotvarkės dalis. Prezidentas su UNESCO vadove aptarė Kauno modernizmo…
Premjerė: tikiu, kad ne tik visa Europa atras Kauną, bet ir mes visi pamatysime jį iš naujo
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sausio 22 d. lankėsi Kaune, kur prasidėjo Europos kultūros sostinės metai – svarbiausias šių metų kultūros renginys Lietuvoje. „Tikiu, kad ne tik visa Europa atras Kauną ir Kauno rajoną, bet ir mes visi, gyvenantys Lietuvoje, juos pamatysime ir išgirsime iš naujo“, – oficialiame Kauno miesto mero priėmime sakė premjerė. Ministrė Pirmininkė išreiškė lūkestį, kad pilni kultūros renginių metai padės pamatą tvariam Kauno ir Kauno rajono kultūros augimui pasibaigus oficialiajai programos daliai. „Labai svarbu duoti miesto raktus jaunosios kartos atstovams, kurie turi atverti ir kurti savo miestą, konstruoti savo asmeninį santykį su miesto erdve ir istorija“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė, kviesdama Kauno miesto gyventojus prisidėti prie miesto,…
Prezidentas pasveikino Europos kultūros sostine tapusį Kauną
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį dalyvaudamas „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymo ceremonijoje paragino švęsti Kauną kaip miestą, kuris praturtina Europą. Šalies vadovas pabrėžė, kad Kauną daugelį amžių darniai formavo ir ypatingą jo aurą kūrė tiek lietuviškos šaknys, tiek ir europietiškas atvirumas bei pagarba asmens orumui. „Kaunas šiandien yra unikalios modernizmo architektūros, universitetų, verslo ir sporto, o svarbiausia – orių, laisvų ir kūrybingų žmonių miestas“, – sakė Prezidentas, paminėjęs, kad Kaune gimė ir augo daugelis ryškių asmenybių, tokių kaip mokslininkai Marija Gimbutienė, Hermannas ir Oskaras Minkowskiai, filosofas Stasys Šalkauskis, menininkai Arvit Blatas ir Jurgis Mačiūnas, sportininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius ir Rūta Meilutytė, taip pat prieš 50 metų…
Prezidentas išreiškė užuojautą dėl bibliografo, visuomenės veikėjo Juozo Tumelio mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl istoriko, bibliografo, visuomenės veikėjo Juozo Tumelio mirties. „Netekome tikro mokslo šviesuolio, erudito, senosios Lietuvos raštijos, lietuvių kalbos, literatūros ir filosofijos istorijos tyrinėtojo, knygos kultūros žinovo. Tai buvo didis žmogus, kuris ilgus dešimtmečius nepailsdamas dirbo ne tik kultūrinį, bet ir visuomeninį darbą, telkė Sąjūdžio narius, savo žiniomis ir kryptinga veikla prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo“, – sakė šalies vadovas, reikšdamas užuojautą velionio artimiesiems ir draugams. J. Tumelis sovietmečiu dėl nelegalios veiklos pašalintas iš lietuvių kalbos ir literatūros studijų Vilniaus universitete, vėliau baigė istorijos studijas, dirbo bibliografu Martyno Mažvydo bibliotekoje. 1990–1992 metais J. Tumelis buvo Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas, vėliau – Visuotinės lietuvių enciklopedijos…
Jau 90 % Vilniaus mokyklų pradinėse klasėse diegia informatikos ir technologinės kūrybos pamokas
Po sėkmingo Vilniaus miesto pradinėse mokyklose praėjusiais metais vykusio pilotinio projekto, į kurį įsitraukė 26 mokyklos, sostinė plečia informacinių technologijų integraciją pradiniame ugdyme. Šiandien Vilniaus miesto meras pasveikino 86 mokyklas, prisijungusias prie trejus metus vyksiančių mokymų, kurie įgalins pradinių klasių mokytojus integruoti informacines technologijas į savo pamokas. „Informacinių technologijų mokymas ir programavimas yra apie tai, kad žmonijos mąstymo įgūdžiai galėtų prisitaikyti prie šiuolaikinių aplinkybių ir nuolat kintančios aplinkos. Kompiuteris tampa įrankiu – kaip ir knyga ar bet kas kitas. Labai džiaugiuosi, kad Vilniuje pirmieji ėmėme strategiškai taikyti informacines technologijas pradiniam ugdymui, o dabar ir kiti miestai seka mūsų pavyzdžiu. Turime tikslą tai išvystyti visose mokyklose, kad visi vaikai mokytųsi ateičiai…