Mažiau informacijos apie verslo subjektus, daugiau nemokių įmonių ir bankrotų

Nuo 2010-01-04 Lietuvos Statistikos departamentas nustojo teikti informaciją apie Lietuvoje registruotų įmonių darbuotojų skaičių, apyvartą ir registruotą veiklą. Tokių duomenų stoka apsunkino verslo santykius tarp atskirų ūkio subjektų. Lietuvos verslininkai turi vis mažiau galimybių objektyviai įvertinti savo partnerius, o tai reiškia – krizės akivaizdoje negali tinkamai valdyti nemokėjimų rizikos ir ilgainiui patys gali atsidurti skolininkų sąrašuose. Anot Lietuvos Informacijos Verslo Asociacijos (LIVA) prezidento p. Boriso Chijeno, nors toks Statistikos departamento sprendimas atitinka dar nuo 1997 metų galiojantį Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentą, jis prieštarauja Lietuvos valstybės statistikos įstatymo nustatytoms normoms. Remiantis šiuo įstatymu minėta informacija ir buvo teikiama iki šiol. „Taip ir lieka neaišku, kas atsakingas už tokį abejingumą Lietuvos verslo subjektų poreikiams, – stebisi B.Chijenas, – informacijos tiekimą nutraukė, apie atitikimą ES reglamentui atraportavo, o verslas liko be svarbaus informacijos šaltinio. Bet juk turėjo būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu konkrečios institucijos būtų spėjusios pasiruošti ir perimtų iš Statistikos departamento atsakomybę už tolimesnį minėtų duomenų teikimą. Juk kažkuris iš valdžios atstovų už mokesčių mokėtojų pinigus vyko į Briuselį, dalyvavo Europos Komisijos posėdžiuose ir galėjo pasirūpinti sklandžiu perėjimu prie naujos tvarkos. Beje, šis klausimas jau turėjo būti svarstytas ir visiškai išspręstas dar 2004 metais, kuomet Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. LIVA narių duomenimis, pagal bendrinius statistinius rodiklius prognozuojamas suminis 2010 m. pirmo ketvirčio dirbančiųjų skaičius gali sudaryti apie 880 tūkst darbuotojų. Tai net 19 proc. mažiau nei krizės pradžioje 2008 m. ir 11 proc. mažiau nei 2009 m. LIVA narės bando suktis iš padėties – vertindamos įmonių būklę taiko nuosavus statistinius informacijos apdorojimo metodus ir daugiau ar mažiau tiksliai nuspėja pagrindinių įmonės „sveikatos” rodiklių kitimą. Tačiau jei pagrindiniai parametrai (personalo skaičius, apyvarta) ilgą laiką neatnaujinami – esami statistiniai modeliai praranda tikslumą ir nemokėjimo rizika tampa nenuspėjama. Daugės netinkamų verslo sprendimų kiekis, bankrutuos įmonės ir toliau gausės valstybės išlaikytinių. Todėl natūraliai kyla klausimas: Ar taip valdžios insitucijos padeda verslui sėkmingai išgyventi krizę, didinti darbo vietų skaičių, gausinti eksportą? LIVA atkreipia Lietuvos verslo bendruomenės ir valdžios stuktūrų dėmesį į šią problemą, kuri, mūsų manymu, dar labiau paaštrina bendrą ekonominę situaciją Lietuvoje, didina verslo tarpusavio nepasitikėjimą. Laimė – tai tik kanceliarinio pobūdžio klaidos pasekmė ir ją pataisyti tikrai būtų kur kas lengviau nei dabartinę ekonominę Lietuvos padėtį. Trumpai apie Lietuvos informacijos verslo asociaciją: Veikia nuo 1995 metų, vienija smulkias bei vidutines informacijos verslo įmones, aukštojo mokslo įstaigų ekonomikos ir informologijos specialistus. Pagrindiniai asociacijos tikslai: atstovauti asociacijos ir jos narių interesus valstybinės valdžios, valdymo institucijose, savo ir savo narių vardu palaikyti ryšius su visuomene, bendradarbiauti profesiniais klausimais su užsienio valstybių kompanijomis ir organizacijomis.