Politika ir teisė

LiJOT prezidentas Mantas Zakarka: gal jau laikas pradėti mąstyti strategiškai?

Praėjusį savaitgalį Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovai susirinko 37-ojoje rudens Asamblėjoje. Čia jie diskutavo apie opius Lietuvos politikos klausimus ir priimtais dokumentais siūlė konkrečius sprendimus kylančioms problemoms pilietiškumo, finansinio raštingumo ugdymo ir visuomenės sveikatos srityse.

„Rudens Asamblėjoje jaunimo organizacijų atstovai priėmė net tris svarbius dokumentus, taip pareikšdamos savo pozicijas itin svarbiais jauniems žmonėms ir visai valstybei klausimais“, – komentuoja Mantas Zakarka, LiJOT prezidentas.

Pasak M. Zakarkos, jaunimo nevyriausybinės organizacijos (NVO), priimdamos tokius rimtus dokumentus, parodo savo brandą ir kompetencijas spręsti Lietuvoje vykstančių procesų problemas.

Vienas iš LiJOT delegatų priimtų dokumentų – rezoliucija dėl pilietiškumo ugdymo Lietuvoje, kuria siekiama atkreipti valdžios dėmesį į blogą pilietiškumo ugdymo situaciją.

Jaunimo organizacijų atstovai pastebi, kad jauniems žmonėms pilietiškumas dažniausiai asocijuojasi su aktyviu politiniu dalyvavimu – mokyklose nėra užtikrinamas įvairių pilietiškumo formų pateikimas.

„Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nėra kryptingos jaunų žmonių pilietiškumo ugdymo politikos, NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimo šiuo klausimu“, − pabrėžia M. Zakarka.

Jaunimo organizacijos siūlo sukurti nacionalinę jaunimo pilietiškumo ugdymo strategiją ir bendradarbiauti su jaunimo NVO kaip jaunimo politikos ekspertėmis pilietiškumo ugdymo programų rengimo procesuose.

LiJOT vadovas priduria, kad valstybinėms institucijoms reikia pradėti mąstyti strategiškai, kalbėti apie priežastis, kodėl atsiranda tokios problemos kaip pilietiškumo stoka, o ne po fakto kreipti dėmesį į pasekmes.

„Nemąstant strateginiais žingsniais į priekį, galime turėti dar didesnių problemų, kurios bus susijusios su pilietiškumo, patriotiškumo ir bendruomeniškumo mažėjimu tarp jaunų žmonių“, − įsitikinęs M. Zakarka.

LiJOT jaunimo organizacijų atstovai Rudens Asamblėjoje vieningai sutarė ir dėl moksleivių bei jaunų žmonių finansinio raštingumo skatinimo pozicijos.

Pastebima, kad, nors mokykloje yra sukurti mokymo įrankiai – ekonomikos ir verslumo pamokos, tačiau jie nėra veiksmingi – moksleiviai, baigę mokyklą negeba įgautų finansinių žinių pritaikyti kasdieniame gyvenime.

„Jaunas žmogus gali patirti daug asmeninių nuostolių, nes negauna žinių, kaip tvarkyti savo finansus, kaip įvertinti su jais susijusias rizikas“, − įsitikinęs LiJOT vadovas.

Todėl jaunimo organizacijos, atsižvelgdamos į esamą jaunų žmonių finansinio raštingumo stygių, siūlo peržiūrėti ir atnaujinti ekonomikos ir verslumo pamokų ugdymo planus, sukurti tikslingą strategiją finansinio raštingumo kompetencijoms ugdyti, skatinti jaunuolių verslumą bei plėsti jaunimo informavimo sistemą Lietuvoje.

Taip pat Asamblėjoje buvo priimta dar viena rezoliucija dėl imunoprofilaktikos kokybės gerinimo Lietuvoje, kuria LiJOT organizacijos nori atkreipti dėmesį į didėjantį sergamumą, vakcinomis valdomomis infekcijomis.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad skiepai – viena iš ekonomiškai efektyviausių intervencijos priemonių į visuomenės sveikatą. Tačiau 2009-2012 m. pastebėtas visų skiepijimo apimčių mažėjimas.

Šiai problemai spręsti delegatai valstybinėms institucijoms pasiūlė imtis aktyvių priemonių – atlikti tyrimą dėl nesiskiepijimo priežasčių, teikti tikslią informaciją visuomenei ir didinti prieigą prie jos ir taip užtikrinti visuomenės informavimą.

LiJOT Asamblėja – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narių susirinkimas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Asamblėjose, vykstančiose du kartus per metus, delegatai priima svarbiausius sprendimus, susijusius su LiJOT veikla.

Parašykite komentarą