2014 metais iš gyvenimo pasitraukė 156 jauni žmonės arba, kitaip tariant, šešios vidutinio dydžio mokinių klasės. „Lietuva kas dvi dienas prarado po vieną jauną žmogų“, – tokie kraupūs faktai nuskambėjo spalį vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje, kurioje buvo patvirtinta pozicija dėl jaunimo psichinės sveikatos. „Tokios pozicijos priėmimas rodo, kad jaunimo organizacijos nebegali tylėti jaunimo savižudybių klausimu. Mes visi privalome imtis įvairių priemonių, kuriomis dar kartą atkreiptume įvairių valdžios institucijų dėmesį ir keistume šią jau tragiška tapusią situaciją“,− teigia LiJOT prezidentas Mantas Zakarka. Paramos fondo „Jaunimo linija“ direktorius Paulius Skruibis minėjo, kad dešimtmetį besitęsiančią problemą gali išspręsti tik nuosekli strategija. „Sveikatos sistema privalo keistis. Dabartinė pagalba jaunam, depresija sergančiam…
Mantas Zakarka. Lietuvos jaunimo organizacijos palaiko internetinio balsavimo įvedimą
Pradėjus vis garsiau kalbėti apie internetinio balsavimo įvedimą Lietuvoje, jo pliusus ir minusus, o ir daugiau nei pusei šalies piliečių pritariant šiai naujovei, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba atsako į klausimą, ar esame pasirengę tokio balsavimo galimybei. Jau 2010 m. didžiausios Lietuvoje jaunimo organizacijos priėmė rezoliuciją, kurioje išsakė savo palaikymą tokios balsavimo alternatyvos įvedimui. 2015 m. pavasarį organizacijos dar kartą bandė atkreipti tiek valdžios institucijų, tiek visuomenės dėmesį į internetinio balsavimo galimybes, priimant dokumentą dėl piliečių balsavimo internetu Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų, Europos parlamento rinkimų bei referendumų metu įteisinimo. Jų nuomone, rinkimai modernioje atstovaujamojos demokratijos valstybėje yra svarbiausias valdžios legitimavimo būdas. Todėl visų valstybės piliečių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje įtraukimas…
LiJOT padėkos vakaras – apdovanoti metų geriausi
Gruodžio 10 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos organizuotas (LiJOT) padėkos vakaras, kuriame susirinko virš 150 jaunimo organizacijų, valdžios, verslo, žiniasklaidos atstovų – svečių, neabejingų jaunimo politikai ir su ja vykstantiems procesams. Šio LiJOT renginio tikslas – padėkoti labiausiai jaunimui ir jaunimo organizacijoms nusipelniusiems asmenims, geriausių metų jaunimo įvykių iniciatoriams bei labiausiai pasižymėjusiems jaunimo lyderiams. LiJOT prezidentas Mantas Zakarka renginio atidarymo metu sveikino susirinkusius svečius ir džiaugėsi matydamas gausų būrį jaunimo politika besidominčių žmonių. „Šie metai buvo nelengvi, bet visi kartu įveikėme daug iššūkių ir tai įrodo, kad jaunimo politika Lietuvoje yra gyva, kasdien auga bei stiprėja“, – vakaro metu teigė M. Zakarka. Taip pat svečius sveikino…
Jaunimo politikos apdovanojimai: paskelbti metų geriausieji
Jau rytoj Vilniuje įvyks Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) organizuojamas tradicinis padėkos vakaras, kurio pagrindinis tikslas – pasidžiaugti jaunimo politikos pasiekimais, padėkoti partneriams ir parodyti, kad jaunimo organizacijoms svarbi bet kokia parama ir palaikymas. „Šiame padėkos vakare tikimės sulaukti ne tik jaunimo organizacijų, bet ir valdžios, verslo, žiniasklaidos atstovų – svečių, neabejingų jaunimo politikai ir su ja vykstantiems procesams“, − teigia Mantas Zakarka, LiJOT prezidentas. Padėkos vakaro metu bus apdovanoti 37-osios LiJOT Asamblėjos metu išrinkti labiausiai jaunimui ir jaunimo organizacijoms 2014 m. nusipelnę asmenys, geriausios metų jaunimo iniciatyvos bei labiausiai pasižymėję jaunimo lyderiai. Metų jaunimo iniciatyva, jaunimo organizacijų nuomone, tapo akcija „Su gimtadieniu, Lietuva“ – unikali jaunimo organizacijų iniciatyva, kuri…
Jaunimo organizacijų finansavimas 2015 m. − daugiau nei 15 litų jaunam žmogui
Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame 2015 m. valstybės biudžete jaunimo ir su jaunimu dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms numatytas didesnis finansavimas. Įvairiems projektams ir iniciatyvoms bus skirta beveik 350 tūkst. litų daugiau nei 2014 m. „Jaunimo organizacijos sveikina tokį Seimo žingsnį, džiaugiamės, kad pagaliau buvome išgirsti. Tačiau turiu pabrėžti, kad tai tik iki krizinio finansavimo lygio atstatymas ir jis vis dar nėra pakankamas pilietiško, atsakingo, verslaus jauno žmogaus ugdymui“, − komentuoja Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas. M. Zakarka įsitikinęs, kad dar didesnis biudžeto jaunimo organizacijoms didinimas lemtų didesnį jaunimo įsitraukimą į tokių organizacijų veiklą, efektyvų pilietiškumo ugdymą, įgūdžių, reikalingų darbo rinkai, įgijimą. Kitais metais taip pat prasidės Socialinės apsaugos ir…
Pirmą kartą atliktas tyrimas atskleidė, jog jaunimas Lietuvoje yra matomas kaip problema
Kaip Lietuvoje suprantama jaunimo politika? Kokią pridėtinę vertę kuria jaunimo organizacijos? Ar ir kaip jos gali prisidėti prie valstybės problemų sprendimo? Lietuvos jaunimo organizacijų taryba užsakė tyrimą apie veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo organizacijų kuriamai socialinei vertei. Po pirmąkart Lietuvoje atlikto tyrimo paaiškėjo, kad visuomenėje jaunimas dažniau matomas kaip problema negu kaip visuomenės problemų sprendėjas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad būtent požiūrio, kaip yra matomas jaunimas, pasirinkimas lemia valstybės atitinkamų priemonių taikymą ir jų efektyvumą, priimant sprendimus viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose. „Atliktas tyrimas yra itin reikšmingas, nes jis dar kartą parodė, kad į jaunimą Lietuvoje žiūrima klaidingai. Valstybė neišnaudoja visų galimybių, kurias gali pasiūlyti jaunimo nevyriausybinės organizacijos“, − teigia…
LiJOT prezidentas Mantas Zakarka: gal jau laikas pradėti mąstyti strategiškai?
Praėjusį savaitgalį Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovai susirinko 37-ojoje rudens Asamblėjoje. Čia jie diskutavo apie opius Lietuvos politikos klausimus ir priimtais dokumentais siūlė konkrečius sprendimus kylančioms problemoms pilietiškumo, finansinio raštingumo ugdymo ir visuomenės sveikatos srityse. „Rudens Asamblėjoje jaunimo organizacijų atstovai priėmė net tris svarbius dokumentus, taip pareikšdamos savo pozicijas itin svarbiais jauniems žmonėms ir visai valstybei klausimais“, – komentuoja Mantas Zakarka, LiJOT prezidentas. Pasak M. Zakarkos, jaunimo nevyriausybinės organizacijos (NVO), priimdamos tokius rimtus dokumentus, parodo savo brandą ir kompetencijas spręsti Lietuvoje vykstančių procesų problemas. Vienas iš LiJOT delegatų priimtų dokumentų – rezoliucija dėl pilietiškumo ugdymo Lietuvoje, kuria siekiama atkreipti valdžios dėmesį į blogą pilietiškumo ugdymo situaciją. Jaunimo organizacijų atstovai…
LiJOT: ar jaunimas Lietuvoje iš tiesų yra prioritetas?
Artėjant 2015 m. valstybės biudžeto skirstymui ir tvirtinimui, situacija jaunimo organizacijų finansavimo srityje nesikeičia. Pagal dabartinį skiriamą finansavimą vienam jaunimo organizacijos nariui per metus ugdyti tenka vidutiniškai 15-20 litų jo veiklos ir ugdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) reiškia savo susirūpinimą ir ragina atkreipti valdžios dėmesį į jaunimo organizacijų finansinę padėtį ir jų išlikimą. „Tokie sprendimai kaip valstybės biudžeto dalies mažinimas jaunimo organizacijoms kelia grėsmę ne tik kokybiškam jų veiklos įgyvendinimui ar net išlikimui, bet ir verčia susimąstyti, ar jaunimas tikrai yra vienas iš valstybės prioritetų, užtikrinantis pilietiškumo, lyderystės ugdymą bei mūsų visų ateitį“, − komentuoja Mantas Zakarka, LiJOT prezidentas. Dar 2010 m. Lietuvos Respublikos…
Jaunimo pilietiškumo paieškos: naujos dalyvavimo formos ir noras pažinti istorinę atmintį
Koks pilietiškumas buvo prieš 25 metus? Tikriausiai daugelis, apie tai susimąstę, iš karto pagalvos apie Sąjūdį, Baltijos kelią, Roko maršus, atbundančias jaunimo organizacijas. Tuomet pilietiškumas buvo geresnio, šviesesnio gyvenimo viltis ir laisvės paieškos. Tačiau, ar prabėgus ketvirčiui amžiaus, atgavus nepriklausomybę, bet, esant panašios agresijos akivaizdoje, nauja karta yra tokia pat pilietiška ir atsakinga už savo valstybę? Matyt, daugelis prunkštels ir giliai atsidus, nes „tada viskas buvo visai kitaip“ ir pilietiškumo tada ir dabar lyginti negalima. Tiesa, lygybės ženklo tarp kartų ir laisvės bei pilietiškumo ar patriotiškumo suvokimo dėti nereikėtų, tačiau vis dėlto daug panašumų ir vieningumo idėjų būta tiek tuo metu, tiek ir šiomis dienomis. Ypatingai tai svarbu dabartiniu laikotarpiu,…
Baltijos kelio 25-metis – „Mes visi ten buvom“
Prieš 25 metus apie 2,5 milijono žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos visiems laikams pateko į pasaulio istoriją – jie susivienijo dėl vieno tikslo – laisvės. Šiais metais, kuomet visos trys šalys švenčia Baltijos kelio 25-metį, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kartu su labdaros ir paramos fondu „Jauniems“ („Jauniems”) skelbia pilietinę akciją „Mes visi ten buvom“. Akcijos pagrindiniai tikslai – parodyti, kad jauniems žmonėms šis įvykis yra mūsų visų istorijos atspindys, ir šiuolaikiškai paminėti tai, kas kiekvienam Baltijos šalių piliečiui yra labai svarbu. „1989 m. rugpjūčio 23 d. neįtikėtinas skaičius žmonių, susikibę rankomis, vieningai stovėjo kaip vienas kūnas, kaip viena didelė šeima, norėjusi išsivaduoti nuo nelaisvės pančių. Šia akcija mes…