Į kieme ar laiptinėje vaikščiojančius nepažįstamus ir įtartinai atrodančius asmenis beveik kas trečias gyventojas sako nekreipiantis dėmesio, tačiau piktų kėslų turintiesiems atsipalaiduoti neverta. Dar antra tiek žmonių kaip tik reaguoja aktyviai: perspėja kaimynus, skambina policijai, eina patys aiškintis ar įtartinus asmenis užfiksuoja mobiliuoju telefonu, atskleidė „Spinter Research“ atlikta apklausa.
Populiariausias – pasyvus stebėjimas
Lietuvoje labiausiai paplitusi reakcija į nepažįstamuosius – pasyvus stebėjimas. Praktiškai kas antras gyventojas įtartinus smalsautojus atidžiai stebi nieko nedarydamas. Apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA specialistai teigia, kad rizikai išaugus ši grupė žmonių taip pat būtų linkusi imtis konkrečių veiksmų.
„Apie saugią kaimynystę kalbama ne vienerius metus ir panašu, kad žmonės jau įsisąmonino faktą, jog už juos pačius niekas kitas geriau neapsaugos nei turto, nei artimųjų. Apklausos duomenimis, 29 proc. šalies gyventojų į pašalinius asmenis nekreipia dėmesio, tačiau net 35 proc. imasi aktyvių veiksmų ir dar 46 proc. – atidžiai stebi aplinką. Neabejoju, kad jeigu pastarieji žmonės pamatytų kažką, kas sukeltų pagrįsto nerimo, jie taip pat prisijungtų prie aktyviai veikiančiųjų grupės: skambintų kaimynams, policijai ar pagalbos telefonu, bandytų fotografuoti, filmuoti“, – sako BTA turto draudimo specialistė Dovilė Juršienė.
Pasak D. Juršienės, labai dažnai išsiaiškinti situaciją padeda tiesiog elementarus žmogiškas kontaktas. Galbūt nepažįstamieji kieme dairosi visai ne vagystei tinkamo objekto, o naujai atsikėlę kaimynai planuoja remonto darbus, laiptinėje ar po kiemą galbūt vaikšto elektrikas ar nuotekų šulinio dairosi santechnikas.
„Paprasčiausias būdas parodyti, kad vietos bendruomenė yra budri ir pastebi nerimą keliančius asmenis – pasilabinti su nepažįstamu žmogumi. Taip paprastai užmezgus kontaktą galima pasiteirauti, kokios pagalbos jam reikia, ko jis ieško. Be to, tai turi ir psichologinį poveikį, nes žmogus supranta, kad buvo pastebėtas, jo veidą prireikus kažkas gali prisiminti, jį atpažinti ir noras vykdyti nusikalstamus veiksmus, jei toks ir yra jo apsilankymo tikslas, dažniausiai išnyksta“, – teigia D. Juršienė.
Netikėtumas: senjorai abejingi kaip ir jaunimas
Daug laisvo laiko turintys senjorai stereotipiškai laikomi budriausiais aplinkos stebėtojais, geriausiai žinančiais, kas, kada ir kur vyksta artimiausioje aplinkoje. Tačiau apklausos duomenys šį stereotipą paneigė. Vyresnio amžiaus respondentai patys pripažįsta, kad nekreipia dėmesio į jų akiratį pakliūvančius nepažįstamus asmenis.
„Apklausa parodė, kad visgi patys budriausi yra 36–55 metų žmonės. Tai darbingo amžiaus gyventojai, intensyviai kuriantys savo gyvenimą, galimai – dar ir mokantys būsto paskolas. Lietuvoje būsto nuosavybės rodiklis tikrai aukštas, o Lietuvos banko duomenimis, šiemet sausį iš bankų gyventojai buvo paėmę 8,96 mlrd. paskolų ir net 80 proc. paskolų buvo panaudota būsto įsigijimo finansavimui. Nenuostabu, kad jis yra branginamas ir saugomas, o galimos grėsmės fiksuojamos gan įdėmiai“, – teigia D. Juršienė.
Pamatę nepažįstamuosius, kaimynams apie tai dažniausiai pranešti linkę 46–55 metų gyventojai (13 proc.), taip pat jie dažniau nei kitų amžiaus grupių gyventojai, eina vieni kalbėtis su nepažįstamaisiais (15 proc.). Policiją kviečia vos po kelis procentus respondentų įvairiose amžiaus grupėse, o patys filmuoja ar fotografuoja vidutiniškai 8 proc. žmonių, išskyrus pačius jauniausius ir vyriausius.
Kaime mažiau galimybių likti nepastebėtam
Pasak D. Juršienės mažesnį pastabumą demonstruoja didmiesčių gyventojai, bet tai yra natūralu: čia dažnesnė gyventojų kaita, aktyvi būsto nuomos rinka, todėl žmonės neretai nepažįsta ir neatpažįsta vieni kitų, ne visada galėtų įvardyti net artimoje kaimynystėje gyvenančius žmones.
Didžiuosiuose šalies miestuose beveik kas trečias gyventojas nekreipia dėmesio į nepažįstamuosius, o juos nufotografuoti ar nufilmuoti stengiasi tik 5 proc. Tuo tarpu kaimiškose vietovėse nepažįstamieji sulauktų kur kas daugiau dėmesio: į juos dėmesio nekreiptų nebent kas penktas, o net kas dešimtas išsitrauktų telefoną norėdamas užfiksuoti įtartinai atrodantį smalsautoją.
„Tačiau neverta manyti, kad vienur ar kitur „grobis“ vagišiams būtų lengvesnis. Atokesnėse kaimiškose vietovėse vietiniai gyventojai geriau vieni kitus pažįsta, todėl nepažįstamieji sulaukia daugiau dėmesio. Miestuose dominuoja kitos tendencijos, tačiau čia reikšminga viena ypatybė. Būtent didmiesčiuose yra didžiausias procentas žmonių, kurie vieni eitų aiškintis nepažįstamųjų apsilankymo tikslo – tokių yra 12 proc.“, – sako D. Juršienė.
Reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo žmonių nuo 18 iki 75 metų amžiaus, „Spinter Research“ atliko 2018 m. vasario 19–27 dienomis.
Pranešimą paskelbė : Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima“
