Verslas

„Lietuvos energija” pasirengė darbui po Ignalinos AE uždarymo

Lietuvos elektros energetikos perdavimo sistema yra parengta darbui po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) II bloko uždarymo šių metų gruodžio 31 d. „Lietuvos elektros energetikos sistemai darbas be atominės elektrinės nėra naujiena – tai vykdavo kasmet, stabdant elektrinę planiniams remontams. Pasitaikydavo ir neplanuotų išjungimų dėl gedimų, tačiau dėl to nei karto Lietuvoje nebuvo „užgesęs” nei vienas miestas ar gyvenvietė. Dabar situacijai esame pasirengę iš anksto, viskas suplanuota, – sakė Aloyzas Koryzna, „Lietuvos energijos” generalinis direktorius. – Nors atominė elektrinė uždaroma visam laikui, tačiau vartotojų aprūpinimas elektros energija dėl to nenukentės”. Elektros energijos perdavimo tinklas parengtas darbui be IAE. Šiemet sparčiau buvo atliekami aukštos įtampos (330 – 110 kV) oro linijų remontai, patikrintos ir sutvarkytos linijų trasos, baigti būtini skirstyklų ir transformatorinių remonto darbai. Pasiruošimas darbui pasikeitusiomis sąlygomis vyko ir su kaimyninių elektros energijos sistemų operatoriais. Pasak A. Koryznos, esminis pokytis – Lietuvos elektros sistema iš eksportuojančios taps importuojančia. Lietuvos ir kaimyninių šalių dispečeriai perskaičiavo elektros linijų pralaidumus ir vykdė bendrus sistemų bandymus, imitavo galimus sistemų darbo sutrikimus ir po atominės elektrinės uždarymo planuojamus elektros perdavimo režimus sistemose. Planuojamas 2010 m. Lietuvos elektros energijos poreikis – apie 9,1 milijardo kilovatvalandžių. Daugiau nei pusė elektros energijos bus gaminama šalies elektrinėse. „Lietuvoje yra pakankamai elektrinių galių vartotojų aprūpinimui, prireikus, šalies elektrinės gali pagaminti apie 12 mln. teravatvalandžių (TWH) elektros energijos”, – sakė A. Koryzna. Pagrindiniai šalies gamintojai – Lietuvos elektrinė, Kauno, Vilniaus, Panevėžio šiluminės elektrinės, Kruonio HAE ir Kauno HE, Mažeikių elektrinė. Numatyta, kad Lietuvos elektrinė pagamins iki 2,5 milijardų kilovatvalandžių, 0,35 – atsinaujinantys šaltiniai (hidroelektrinės, vėjo jėgainės), iki 1,15 – šalies šiluminės elektrinės, 1,1 – kitos šalies elektrinės. Likusi šaliai reikalinga elektros energijos dalis bus importuojama. Elektros energijos tiekimo sutartys yra sudarytos su Estija, Latvija, Rusija, Baltarusija ir Ukraina, yra galimybės importui iš Skandinavijos. Yra užtikrintos techninės galimybės iš Skandinavijos šalių importuoti nuo 0,2 – 0,6 TWh, iš Estijos – 0,9-1,5 TWh, Latvijos – 0,1-0,2 TWh, Baltarusijos – 0 ,3-2 TWh, iš Ukrainos – 0,8-1,5 TWh elektros energijos.

Parašykite komentarą