Verslas

Šiemet surinkta virš tūkstančio tonų bešeimininkių padangų – kokio jų „derliaus“ sulauksime pavasarį?

Šiais metais atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad 6 proc. Lietuvos gyventojų su savimi pasiima eksploatuoti nebetinkamas padangas ir nepaiso raginimų jas palikti padangų keitimo ar įsigijimo vietose. Vėliau tokias atliekas tenka savarankiškai vežti į atliekų surinkimo aikšteles ir tai daro anaiptol ne visi vairuotojai – tūkstančiai tokių atliekų atsiduria šalies pakelėse, miškuose ir vandens telkiniuose. Šių bešeimininkių padangų tvarkymą organizuoja savivaldybės, pasinaudodamos Aplinkos apsaugos ministerijos atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis – šiemet tai valstybei kainavo trečdalį milijono eurų.

„Lietuvoje yra daugiau nei 1,6 mln. registruotų lengvųjų automobilių. Įvertinus tai, kad dauguma vairuotojų turi atskirus žieminių ir vasarinių padangų komplektus bei įskaičiavus kitų kategorijų transporto priemones – susidaro įspūdingas, virš 10 mln. apyvartoje esančių padangų skaičius. Šiame kontekste, net vienas procentas netinkamai sutvarkytų šių atliekų tampa didele naštai aplinkai. Lietuvos mastu surenkamų bešeimininkių padangų skaičius ir jų sutvarkymui skiriamos valstybinės paramos dydis rodo, kad padangų netvarkymo problema vis dar egzistuoja“, ­– sako UAB „Žalvaris“ plėtros direktorius Paulius Repšys.

Jo teigimui, patekusios į gamtinę aplinką padangos suyra tik per 120 ar daugiau metų. Skaičiuojama, kad padangos sudaro net dešimtadalį viso mikroplastiko, patenkančio į pasaulio vandenynus. Be to, padangos gali tapti gaisrų priežastimi, kuomet degdamos į aplinką išskiria daugybę sveikatai kenksmingų medžiagų ir yra sunkiai užgesinamos. Perdirbtos padangos, priešingai, tampa vis dažniau naudojama pramonine žaliava arba nauju energijos ištekliu, papildomai sutaupant gamybos kaštus ir formuojant žiedinės ekonomikos prielaidas.

Pasak specialisto, vairuotojų patogumui padangas surenka jas keičiantys automobilių servisai ar jomis prekiaujančios parduotuvės. Taip pat, atsakingi gyventojai turi galimybę senas padangas pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 4 ar 5 netinkamų naudojimui padangų per metus – šis skaičius priklauso nuo konkrečios savivaldybės. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik šimtas stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių, jų kontaktai pateikiami savivaldybių arba Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje internete

Bešeimininkių padangų tvarkymas iš mūsų visų kišenės

Šiemet paraiškas dotacijoms, skirtoms bešeimininkių padangų surinkimui ir sutvarkymui pateikė valstybinių miškų urėdija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir 14 savivaldybių administracijų. Už prašomą kompensuoti daugiau kaip 340 tūkst. eurų sumą planuojama sutvarkyti beveik 2 tūkst. tonų bešeimininkių padangų. Paramą šių atliekų tvarkymui teikia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Didžiausias dotacijos dydis vienam pareiškėjui – 60 tūkst. Eurų.

„Automobilių skaičiui mūsų šalyje nuolat didėjant, turime spręsti ir su tuo susijusią – transporto priemonių eksploatacijos metu susidarančių pavojingųjų atliekų, o taip pat ir padangų, problemą. Kiekviena netinkamoje vietoje išmesta padanga ne tik kenkia aplinkai, bet ir tuština biudžetą. Todėl būtina skatinti verslų ir vairuotojų atsakingą elgesį, raginant tinkamai naudotis Lietuvoje gan gerai išvystyta atliekų surinkimo ir jų tvarkymo sistema“, – sako P. Repšys.

Kiekviena netinkamai utilizuota ar sudeginta padanga – pažeidimas, už kurį gresia administracinė atsakomybė bei bauda iki 2900 eurų fiziniams asmenims ir iki 6000 eurų – juridiniams. Taip pat pažeidėjui priskaitoma atlyginti žalą gamtai.

„Vairuotojams primename, kad palikti senas detales ir iš transporto priemonės išpiltus skysčius patogiausia automobilių remonto dirbtuvėse, kuriose tvarkomas automobilis. Tam derėtų rinktis patikimus servisus, kurie yra sudarę sutartį su atliekų tvarkymo įmonėmis, – taip būsite tikri, kad automobilinės atliekos bus tinkamai sutvarkytos arba perdirbtos. Tai ypač aktualu kalbant apie padangas – mokestis už padangų atliekų sutvarkymą jau yra įskaičiuotas į padangos pardavimo kainą, o išmetus jas į gamtinę aplinką mokama du kartus – perkant ir dengiant tvarkytojų išlaidas užterštų vietovių išvalymui“, – pastebi P. Repšys. 

Specialistas primena, kad pagal Lietuvos teisės aktus, visi autoservisai privalo registruoti atliekų tvarkytojams priduodamų atliekų kiekius Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Dėl to, pravartu pasiteirauti ar pasirinktas automobilių servisas susidariusias atliekas apskaito GPAIS, jei ne – greičiausiai atliekomis tinkamai nesirūpina.

Galimybė vairuotojams susigrąžinti dalį pinigų

Naudotis skaidriai dirbančių servisų paslaugomis vairuotojams naudinga ir dėl dar vienos priežasties – galimybės susigrąžinti dalį sumokėtų pinigų už automobilio remonto paslaugas ir skatinti legaliai bei atsakingai veikiantį verslą. 

Gyventojams, sumokėjusiems už automobilio remontą ir išsaugojusiems apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kitais metais deklaruojant pajamas ir užpildant PRC912 formą galima susigrąžinti iki 400 eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).  

„Jeigu ruošiant automobilį žiemai paaiškėjo, kad reikalingi ir remonto – mechaniniai, kėbulo, elektronikos, įpurškimo sistemų ar kiti stambesni – darbai, dalį sumokėto GPM vairuotojai gali susigrąžinti. Tam būtina gauti ir išsaugoti paslaugų atlikimą pagrindžiantį dokumentą: pirkimo-pardavimo kvitą, skenuotą arba nufotografuotą sąskaitą ar PVM sąskaitą-faktūrą. Šiuos dokumentus už praėjusius metus reikia pateikti iki kitų metų vasario 15 dienos“, – sako P. Repšys.

Pranešimą paskelbė: Šarūnas Čėsna, Integrity PR

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą