Lietuvos verslas įrodinėja, kad alternatyvioji energetika Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse – kiekvienos jų galingumas siekia beveik 1 megavatą, t.y. net apie 10 kartų daugiau, nei iki šiol Lietuvoje buvusi galingiausia saulės elektrinė.
Kaišiadorių ir Kauno rajonuose įsikūrusios elektrinių galingumas atitinkamai siekia 940 kW ir 995 kW – per metus jų bendrai pagaminamos energijos užtektų aprūpinti 750 privačių namų. Alternatyviąją energiją plėtojančios „Modus energijos“ bendros investicijos į abi saulės elektrines siekia 14 mln. litų.
„Energetikos tema Lietuvoje pastaruoju metu itin aktuali ir plačiai aptarinėjama, o jos kontekste alternatyvioji energija nepagrįstai minima kaip labai brangi. Faktai ir užsienio valstybių patirtis rodo, kad toks vertinimas klaidingas. Prieš investuodami į saulės elektrines Lietuvoje, gilinomės į užsienio šalių patirtį, skaičiavome ir turime tvirtą pagrindą teigti, kad saulės energijos naudojimas yra ekonomiškai naudingas. Būtina nepamiršti, kad ši energijos rūšis yra arčiausiai vartotojo, decentralizuota, todėl jos transportavimo kaštai mažiausi arba apskritai nuliniai, kai tuo tarpu jie sudaro net iki dviejų trečdalių kitų energijos rūšių kainos“, – teigia „Modus energijos“ dukterinės bendrovės „Investiciniai energetikos projektai“ direktorius Laimonas Dapšys.
„Be to, saulės elektrinės nedaro jokio poveikio aplinkai, vienintelė „žaliava“ – saulės šviesa nieko nekainuoja, priežiūra reikalauja mažiausių sąnaudų, todėl atsipirkus pradinėms investicijoms, pagamintos energijos kaina stipriai kris“, – sako L. Dapšys.
Rusonių saulės elektrinę, įsikūrusią Trakių kaime (Kaišiadorių raj., šalia greitkelio Kaunas-Vilnius), sudaro 4.000 saulės baterijų modulių, išdėstytų 3,5 ha plote. Juozapavos elektrinėje, Karaliūnų kaime (Kauno raj., greta Vandžiogalos miestelio) tokių modulių daugiau – 4234, ir jie užima 4,1 ha plotą. Abi elektrinės jau veikia visu pajėgumu ir tiekia saulės šviesos sugeneruotą energiją į elektros tinklus.
Pasak L. Dapšio, valstybės subsidijos alternatyviajai energetikai būtinos tik pradiniame laikotarpyje, norint išjudinti šią rinką. Šiuo metu Lietuvos valstybė įsipareigojusi už fiksuotą skatinimo tarifą saulės šviesos elektrinių gaminamą elektrą supirkti 12 metų, po to ši energija bus tiekiama už rinkos kainą.
„Kiekviena nauja saulės elektrinė didina alternatyvios energijos šaltinių įrangos gamybos apimtis ir todėl mažina jos kainą. Per pastaruosius metus saulės šviesos elektrinių įranga ženkliai pigo. Energijos supirkimo kainos kreivė Lietuvoje judės ta pačia linkme, todėl jau greitu metu saulės elektra su kitomis energijos rūšimis konkuruos ne tik savo ekologiškumu, bet ir kaina“, – prognozuoja UAB „Investiciniai energetikos projektai“ vadovas.
Šviesos Lietuvoje, anot investuotojų į saulės elektrines, pakanka – tai įrodo ir kitų Šiaurės ar Vidurio Europos šalių pavyzdžiai. „Modus energijos“ paskaičiavimais, jeigu Lietuvoje saulės energija būtų vystoma tokiais tempais, kaip Vokietijoje, šiandien pas mus įrengtų saulės elektrinių galia būtų 200 kartų didesnė, sudarytų apie 800 MW ir būtų artima Kruonio HAE galiai (šiuo metu Lietuvoje pastatytų saulės šviesos elektrinių bendra galia tik apie 4 MW, kai tuo tarpu Vokietijoje siekia 28000 MW).
Įrenginėjant didžiausias Lietuvoje saulės šviesos elektrines buvo pasitelkti labiausiai patyrę šios srities specialistai iš Vokietijos bei Lietuvos.
