Apie kūrybišką mokytoją daug rašoma ir kalbama – turbūt nerasime nė vieno mokyklos dokumento, kuriame nebūtų minimas vaikų kūrybiškumo ugdymas ar kūrybiškai dirbančio mokytojo svarba mokymo/si procese. Dažnas kūrybiškumo sąvokos vartojimas dokumentuose nėra blogas dalykas, klausimas tik toks, kiek kūrybiškumo ugdymas mokykloje yra realiai įgyvendinamas, o kiek lieka tik gražia deklaracija? Todėl kalbant apie kūrybiškumą, labai svarbu konkrečiai apibrėžti, koks mokytojas yra kūrybingas? Nes būtent nuo mokytojo kūrybiškumo didele dalimi priklauso mokymo ir ugdymo sėkmė.
Svarbiausia – mokytojo motyvacija
Pradėti galima nuo to, koks yra jūsų kūrybiško mokytojo įvaizdis? Atsakyti padės tokie klausimai: iš ko Jūs atpažintume kūrybingą mokytoją?; kiek Jumyse yra tų, kūrybingą asmenybę (mokytoją) apibūdinančių savybių, apie kurias pirmiausiai pagalvojote?; kaip Jūs atskiriate ir atpažįstate kūrybingą žmogų (nebūtinai mokytoją)?; kiek tai Jums svarbu asmeniškai, ar dažnai realybėje sutinkate kūrybingų žmonių, tiek savo darbe (kolegų, vadovų tarpe), tiek ir asmeniniame gyvenime?
Vedant kūrybiškumo ugdymo užsiėmimus studentams ar mokytojams, tenka išgirsti įvairiausių atsakymų. Galima būtų išskirti dešimt teiginių, apibūdinančių kūrybingą mokytoją:
- Pats mokytojas yra kūrybinga asmenybė, nebijanti klausti, nustebti ir stebėtis.
- Besidomintis kūrybiškumo teorijomis, kūrybiškumo ugdymo metodais ir šias žinias pritaikantis savo gyvenime.
- Motyvuotas keistis, mokytis pats, tobulėti ir šitą užsidegimą perduoti mokiniams.
- Turi gerą humoro jausmą.
- Suvokia savo, kaip mokytojo, ugdymo galimybių ribas, sukurdamas mokiniams sąlygas mokytis pagal individualią programą (tobulėti ,,savo tempu” pagal galimybes).
- Geba atskleisti neatpažintas ar nepanaudotas, t.y. potencialias vaikų galimybes.
- Besimokantis iš savo teigiamos ir neigiamos patirties (padarytų klaidų).
- Gebantis savo patirtį pritaikyti, susidūręs tiek su gabiais, tiek mažiau gabiais vaikais.
- Geba paskatinti patį vaiką pasirinkti tikslo įgyvendinimo būdus, neautokratiškas, įsiklausantis į vaiko poreikius ir galimybes.
- Myli ir savo darbą ir tą, kurį moko.
Nesunku pastebėti, kad iš esmės visi teiginiai yra teisingi ir atspindi įvairius kūrybiškumo aspektus, todėl galima sakyti, kad vienos sąvokos, kuri tiksliai, išsamiai ir neabejotinai nusakytų, koks yra kūrybingas mokytojas, nėra. Atidžiau analizuodami teiginius, galime pastebėti, kad teiginiai susiję su mokytojo asmenybe ir gebėjimu kūrybiškai taikyti ugdymo metodus, atsižvelgiant į vaiko individualias savybes.
Itin svarbu būtų pabrėžti mokytojo savybes, kurios leistų teigti, kad taip, šis mokytojas yra kūrybingas. Kokios tai būtų savybės? Remiantis psichologine literatūra, tai, visų pirma, mokytojo noras, motyvacija būti kūrybingu, kūrybiškumo svarba jo paties gyvenime – tiek profesiniame, tiek ir asmeniniame. Kitos svarbios savybės: profesionalumas, specifinės žinios ir gebėjimas jas taikyti, pasirenkant kūrybiškus ugdymo metodus, randant individualų priėjimą prie kiekvieno vaiko.
Kūrybiškumo puoselėjimas – būtina sąlyga tampant kūrybišku
Mokytojo asmenybė yra kaip instrumentas, kuriam reikia ir kokybės, ir geros priežiūros. Instrumento kokybė – tai mokytojo asmenybė, kuriai būdingos anksčiau išvardintos savybės (gebėjimas parinkti tinkamiausius metodus konkrečiam vaikui, vidinė motyvacija tobulėti, išmokti naujų dalykų ir pan.). Instrumento priežiūra – labiau priklauso nuo paties mokytojo pasirinkimų, savo ribų ir galimybių pripažinimo, o taip pat išorinių sąlygų (kolektyvas, vadovai, darbo sąlygos ir pan.).
Taigi, mokytojo kūrybiškas darbas priklauso nuo pagrindinio instrumento – kūrybingos mokytojo asmenybės, kuri kaip sakoma, ,,dirba savimi”. Tam, kad tas instrumentas gerai ,,grotų” – reikalinga tinkama jo priežiūra, todėl perdegimas, nuovargis, abejingumas, motyvacijos dirbti dėl įvairių priežasčių neturėjimas, nuolatinis susidūrimas su pernelyg didelėmis ar neįveikiamomis kliūtimis – tiek vidinėmis, tiek išorinėmis, ir nulemia tai, kad dalis mokytojų tiesiog nepajėgūs dirbti kūrybingai, bent jau tol, kol šios kliūtys nebus įveiktos ar bent bandomos įveikti.
Kas gali padėti mokytojui išlikti kūrybingu, uždegančiu, turinčiu vidinės jėgos?
Visų pirma, savo dienotvarkės sutvarkymas. Kaip teigia psichoterapeutas E. Laurinaitis, pusiausvyrą išlaikyti padeda dienos režimas, 3×8 val. taisyklė: 8 val. miegui, 8 val. darbui, 8 val. laisvalaikiui, buičiai. Kitas svarbus dalykas – savo paties kūrybiškumo vertinimas, siekis išlikti kūrybingu, smalsiu, besidominčiu ir nuolatos besimokančiu.
Norint atskleisti vaikų kūrybines galias – reikia teigiamo mokytojo pavyzdžio. Labai svarbu įvertinti ar mokytojas pats yra užsidegęs, ar myli savo darbą, randa kontaktą su mokiniu, ar vaikas juo pasitiki. Tačiau mokytojas nėra visagalis, jei ,,veikia“ vienas: be paties vaiko motyvacijos (ar nepavykus jos sužadinti), tėvų palaikymo, tinkamų sąlygų sudarymo mokykloje, šeimos paskatinimo, netgi nuo vyraujančių visuomenėje ar švietimo sistemoje įsigaliojusių nuostatų apie ugdymą, kūrybiškumo skatinimas gali likti tik mokyklų dokumentuose.
Mokytojui taip pat svarbu permąstyti ir apsibrėžti savo galimybių ribas ir atsakomybes, atsakant sau, kas priklauso nuo jo, o kas ne. Mokytojas nėra visagalis, todėl svarbu padaryti/atlikti tai, ką jis gali geriausio tuo metu, atsižvelgiant į vaikų gebėjimus, aplinką, kurioje mokomasi, išorines aplinkybes. Tai gerai atspindi posakiai: padariau, ką tuo metu galėjau geriausiai, arba esu pakankamai geras mokytojas, ne viskas priklauso tik nuo manęs.
Kas gali padėti mokytojui išlikti kūrybingu? Visų pirma, smalsumas, noras mokytis, patirti, išmokti naujų dalykų, rasti laiko pasimėgauti gyvenimu, realizuoti savo pomėgius (atsiminti, kad geri dalykai dažnai nieko nekainuoja: buvimas gamtoje, įdomūs pokalbiai, socialinių ryšių palaikymas), klausytis mėgstamos muzikos, išsirinkti iš daugybės (dažnai net nemokamų) šiuo karantino laikotarpiu siūlomų psichologų vedamų nuotolinių seminarų apie savęs pažinimą ir tobulėjimą, pažiūrėti filmų apie kūrybiškus žmones, skaityti knygas ar tiesiog pasidžiaugti paprastais kasdieniškais dalykais.
Pranešimą paskelbė: Rimgailė Dikšaitė, Vytauto Didžiojo universitetas
