Šiandieninis verslas tampa vis labiau neatsiejamas nuo mokslo, o šių dviejų sričių bendradarbiavimas ypatingai pasireiškė COVID-19 akivaizdoje, kuomet verslas ir mokslas susivienijo ieškodami bendro sprendimo kovai su pandemija ir jos padariniais. Pastebima tendencija, kad ne tik verslas vis labiau gręžiasi į mokslą, kaip inovatyvių sprendimų šaltinį, bet ir patys mokslininkai imasi lyderystės: buria komandas ir įgyvendina savo idėjas kurdami atžalines įmones. Skatinant mokslo ir studijų institucijų atžalinių įmonių kūrimą ir MTEP grįstų inovacijų komercinimą, iš viso 2017–2020 m. buvo skirta beveik 9 mln. Eur.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Ginto Kimčio teigimu, labai svarbu skatinti mokslininkų projektų komercializavimą, naujų produktų plėtojimą ir ypatingai naujų partnerysčių mezgimą su verslu, sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonėms ir universitetams įgyvendinti bendrus projektus, ieškoti sprendimų ir siekti bendrų rezultatų: „Ši sritis turi itin didelį potencialą, nes verslui yra suteikiama prieiga prie mokslinių laboratorijų, o mokslas, vykdydamas projektus plėtoja savo kompetencijas ir didina universitetų mokslo potencialą. Tik turėdami naujausias mokslines žinias galėsime užtikrinti, kad mūsų atliekami moksliniai tyrimai yra progresyvūs ir gali turėti įtakos įvairių sričių vystymuisi ir pažangai“.
MITA administruojama priemonė „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ suteikė pagalbą mokslininkams komercinti mokslinių tyrimų rezultatus – sukauptas žinias pritaikyti praktikoje ir paversti produktais, kuriuos galima parduoti. Mokslininkai sėkmingai kuria atžalines įmones ir rinkai pasiūlo inovatyvius produktus, siūlančius problemų sprendimus ne tik medicinoje ar gamyboje, bet ir gerinančius kasdienio gyvenimo, darbo kokybę. Didelį susidomėjimą priemone bei mokslo ir verslo bendradarbiavimu rodo ir didėjantis paraiškų skaičius – lyginant 2019 ir 2020 metus, pastaraisiais paraiškų skaičius augo bene 10 kartų, o sukurti projektai ir prototipai stebina savo rezultatais ir mokslininkų užmojais.
Kuria inovatyvią naftos teršalų biologinio valymo technologiją
Klaipėdos universiteto įkurta įmonė MB „Inobiostar“ kuria inovatyvią technologiją, kuri yra skirta išsiliejusios žalios naftos, naftos produktų, alternatyvių degalų iš atsinaujinančios biomasės ir atliekų skaidymui jūrinėje aplinkoje naudojant iš Baltijos jūros pakrantės (smėlio ir vandens) išskirtas mikroorganizmų kultūras.
Mokslininkų siūlomas in-situ naftos valymo metodas yra tvarus ir ekonomiškas. Dėl savo biologinės kilmės, palyginti su cheminėmis aktyviosiomis paviršiaus medžiagomis naudojamomis naftos valyme, mikroorganizmų kultūrų panaudojimas turi geresnį biologinį suderinamumą ir skaidomumą, nėra toksiškas aplinkai. Pagrindinė technologijos taikymo sritis – vandens transporto sektorius, siekiant užkirsti kelią vandens taršai Baltijos jūros regione, uostų akvatorijose ir pakrantėse.
Dirbtinio intelekto ir giliojo mokymosi technologijomis grįstas virtualus mokytojas
Šiandien jau tapo įprasta kasdienę veiklą perkelti į skaitmeninę erdvę, mokymasis – ne išimtis. Vis dėlto tobulinti profesionalius įgūdžius vis dar sudėtinga. Vytauto Didžiojo universiteto įkurta įmonė UAB „Intelektika“, komercindama universitete jau sukurtą automatinės muzikos transkripcijos (AMT) technologiją, kuria dirbtinio intelekto technologijomis grįstą mobilią aplikaciją, skirtą išmanaus telefono ir/arba planšetinio kompiuterio pagalba mokytis groti pučiamaisiais muzikos instrumentais. Ateityje mokslininkai planuoja ir toliau kurti pedagoginę metodiką distanciniam mokymui mobilios aplikacijos pagalba bei plėsti mokymo imtį kitais instrumentais.
Išmaniosios apykaklės, apsaugančios vaikus nuo skendimo
Nuo skendimo dažniausiai gelbėja gelbėjimosi liemenės, tačiau dažniausia vaikų skendimo problema – būnant prie vandens telkinių be priežiūros, jie gelbėjimosi liemenių nedėvi. UAB ,,CIVECOSAS“ pristatomas produktas – lengva apykaklė „BUDDY“, sverianti vos 110 gramų, skirta uždėti ant kaklo ir nešioti visą laiką, kai yra pavojus nuskęsti, pavyzdžiui vaikams žaidžiant kieme, kuriame yra baseinas ar prie atvirų vandens telkinių, kai suaugusieji neatlieka nuolatinės priežiūros.
Produktas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kadangi jis tiesioginių konkurentų neturi – priemonių, kurios galėtų apsaugoti vaikus nuo skendimo rinkoje nėra, o projekto įgyvendinimo metu bus kuriama elektronikos sistema bei programinė įranga, kuri valdys apykaklę, gebės nustatyti vaiko buvimo vietą bei siųsti nelaimės signalą į išmanųjį telefoną.
2017–2020 m. laikotarpiu iš viso buvo paskelbti 5 kvietimai teikti paraiškas finansuoti atžalinių įmonių veiklos projektus pagal MITA administruojamą priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ ir pasirašytos 62 bendradarbiavimo sutartys, atveriančios galimybes mokslui žinias ir metodus panaudoti visuomenės labui.
Pranešimą paskelbė: Karolina Urbonaitė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
-600x600.jpg?#)
