Šalių lyderiai, privačios įmonės ir nevyriausybinės organizacijos kasmet įsipareigoja mažinti plastiko atliekų, tačiau ši problema turėtų būti svarbi ne tik tarptautiniu lygiu, bet ir kiekvienam asmeniškai.
„Šiandien apstu naujienų apie milžinišką plastiko taršą, o viena iš opiausių – plastiko atsiradimas vandenynuose, – sako korporatyvinės „Dell“ tvarumo politikos Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regione vadovė Louise Koch. – Įsigalėjusi „vartojimo ir išmetimo“ kultūra lemia, kad kiekvienais metais mažiausiai 8 milijonai tonų plastiko patenka į vandenynus, o mokslininkai prognozuoja, kad 2050-aisiais vandenyje bus daugiau plastiko nei žuvų.“
Pasak tvarumo politikos ekspertės L. Koch, plastikas visiškai nesuyra net per daugelį metų – jis tiesiog suskyla į mažesnes daleles. „Pavyzdžiui, didžiąją dalį plastiko vandenynuose sudaro mažesnės nei 5 mm skersmens dalelės, todėl žuvys jį dažnai supainioja su maistu. Galiausiai kiekvienas žmogus, suvalgantis vidutinį jūros gėrybių kiekį, per metus suvartoja maždaug 11 tūkst. plastikinių dalelių. Tai – gąsdinantis skaičius, ypač turint galvoje, kad per didelis suvartojamo plastiko kiekis gali sukelti įvairias vėžio formas, imuninės sistemos sutrikimus bei nutukimą.“
Penki L. Koch patarimai, kuriais galima vadovautis jau šiandien:
Užuot sakę „ačiū“, sakykite „ačiū, ne“. Vienas paprasčiausių būdų sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį – vengti jo ten, kur jis nėra būtinas. Pavyzdys – atsisakyti šiaudelių restoranuose ar baruose. Viena iš tokių iniciatyvų sulaukė didelio palaikymo, kai organizacija „Lonely Whale“ išpopuliarino #StopSucking judėjimą. Plastikiniai šiaudeliai nėra perdirbami, nes paprasčiausiai yra tam per smulkūs, tačiau kartu dėl mažo svorio jie ypač lengvai vėjo ir lietaus nuplaunami iki vandenynų. Statistika šiurpina – vien amerikiečiai išmeta vidutiniškai 500 mln. šiaudelių per dieną. Todėl siekiant mažinti taršą išeitis yra viena – jų visai atsisakyti. Taip pat vengdami produktų, turinčių per daug pakuotės, arba atsisakydami plastikinių maišelių vaisiams ar daržovėms taip pat galime ženkliai sumažinti plastiko naudojimą.
Venkite vienkartinių daiktų. Nors vienkartiniai daiktai yra patogūs, įdėję šiek tiek pastangų galime nesunkiai atsverti jų teikiamą naudą. Tarkime, naudodami drobinį pirkinių maišelį vietoje plastikinio arba kavai iš mėgstamos kavinės išsinešti turėdami savo puodelį, arba plastikinius vandens butelius keisdami stikliniais ir t. t.
Perdirbimas – būtinas. Prieš ką nors išmesdami patikrinkite, ar ant pakuotės nėra perdirbimą žyminčių simbolių. Lietuvoje per 2017 m. buvo surinkta daugiau nei 538 mln. vienetų vienkartinės taros, o tai 30 proc. daugiau nei 2016 m. Jeigu neišmetame plastiko į perdirbimo konteinerius, jis kenksmingai mėtosi sąvartynuose ir galiausiai nukeliauja iki vandenynų.
Atsigręžkite į atsakingus prekės ženklus. Daugeliui šiuolaikinių įmonių gamtosauga tapo vienu iš pagrindinių prioritetų, nesvarbu, kokius produktus jie gamina ar kokias paslaugas teikia. Pavyzdžiui, „Dell“ jau kurį laiką naudoja vandenynuose surenkamą plastiką ir natūralias medžiagas, tokias kaip bambuką, ekologiškoms pakuotėms gaminti. Kai kurie mados gigantai, pavyzdžiui, „Adidas“, kuria aplinkosaugos žinutę skleidžiančias drabužių linijas. Lietuvoje viena naujausių iniciatyvų, padedančių kovoti su tarša, yra sutelkta į vandenynų išsaugojimą – įsigyjant specialiais simboliais (banginiais) puoštus „Toms“ batus galima prisidėti prie organizacijos „Oceana“ veiklos.
Bendruomenės iniciatyvos yra vertingos. Ilgainiui sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį yra svarbu, tačiau taip pat būtina apsivalyti ir šiandien mus supančias plastiko atliekas. Organizuodami šiukšlių rinkimą namų bendrijose, paplūdimiuose, miškuose ir pakelėse galime sumažinti žalą gamtai. Be to, įvairios gamtosauginės akcijos yra puikus būdas įtraukti į šią veiklą aplinkinius. Vykstanti akcija „Darom“, kasmet sulaukianti poros šimtų tūkstančių dalyvių, padeda surinkti apie 2 tūkst. tonų atliekų, iš kurių nemaža dalis yra plastikos gaminiai.
