Kokie mokymai reikalingi Lietuvos pedagogams?

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą, kiekvienos mokyklos pedagogai turi reguliariai tobulinti savo kvalifikaciją. Kokiais metodais Lietuvos mokytojai kelia savo profesines kompetencijas ir kokių mokymų jiems trūksta, domėjosi Pedagogas.lt.
Daugelis yra išbandę nuotolinius mokymus
Iš apklausoje dalyvavusios 171 Lietuvos mokyklos atstovų, visi pasisakė, kad reguliariai tobulina savo kvalifikaciją. Vieni skaito mokslinius straipsnius ir specialistų parengtas knygas, kiti ieško informacijos internete, o po to ją aptaria su kolegomis. Didžioji dalis respondentų lanko įvairius auditorinius seminarus ir konferencijas, o net 83 proc. apklaustųjų yra bandę mokytis nuotoliniu būdu. Pastarieji džiaugėsi, kad nuotoliniai mokymai – tai puiki galimybė sutaupyti laiko ir pinigų. Tobulindamasis namuose žmogus nėra įpareigotas, jis gali pats pasirinkti jam patogų laiką. Be to, taip išvengiama kelionės ir apgyvendinimo išlaidų. Mažiau nei pusė – 39 proc. – yra tobulinę savo kvalifikaciją video mokymais. Anot respondentų, dažniausiai jiems būdavo atsiunčiama metodinė medžiaga elektroniniu paštu, taip pat elektroniniu paštu jie būdavo konsultuojami lektorių.
Vienu iš nuotolinių mokymų privalumų pedagogai įvardijo galimybę gauti akredituotą pažymėjimą ir tik 4 proc. pasisakė, kad tai jiems nėra būtinybė. Paklausti, ar rinktųsi nuotolinius mokymus, jei nebūtų galimybė gauti akredituoto pažymėjimo, teigiamai atsakė 41 proc. 65 proc. apklausos dalyvių tobulindami savo kompetencijas nuotoliniu būdu, gavo kvalifikacijos pažymėjimą, kiti tiesiog pasitobulino savo bendram išprusimui. Iš visų apklaustųjų net 91 proc. norėtų pasitobulinti žiūrėdami Pedagogas.lt video mokymus. Šiame portale talpinami mokymai tobulina pedagogų kvalifikaciją pagal jų profesines sritis, o išlaikius testą, išduodamas akredituotas diplomas.
Labiausiai domina mokymai apie inovacijas ir kartų komunikaciją
Labiausiai pedagogus domina temos, susijusios su inovacijomis ir jų pritaikymu mokykloje. Kai kurie respondentai pasigenda mokymų apie interaktyvių lentų ar planšetinių kompiuterių valdymą. Taip pat jie norėtų pagilinti žinias informacinių technologijų srityje, pedagogai norėtų išmokti kurti video filmukus arba komiksus. Jiems aktualios ir psichologinės temos, tokios, kaip komunikacija su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, paaugliais, asocialių šeimų vaikais, taip pat – konfliktų valdymas. Viena iš šiandieninių problemų pedagogai įvardijo tėvų neįsitraukimą į vaikų mokymosi procesą. Dalis jų teigė, kad tėvai pasyviai domisi savo vaikų mokymosi rezultatais, todėl norėtų mokymų šia tema. Anot pedagogų, taip pat labai svarbu gebėti motyvuoti vaikus, kad jie lankytų pamokas ir suvoktų savo vaidmenį ateityje, o tokių žinių kartais mokytojams pritrūksta. Labai svarbu ir patiems pedagogams pripažinti, kad dirbant mokytojo darbą reikia mokėti mokytis. Tik profesiškai tobulėdami ir augdami kartu su mokiniais jie galės komptetetingai dirbti savo darbą.
Apklausoje dalyvavę pedagogai noriai domėjosi šiuolaikiškais tobulinimosi metodais ir sakė, kad jiems svarbu dirbant savo darbą pasiekti gerų rezultatų. Kai kurie teigė, kad dėl dažnos rutinos darbe jie nebesugeba lengvai priimti naujovių – tad kaip adaptuotis prie pokyčių? Kaip susikalbėti su mokiniais, kurie lanko mokyklą tik todėl, kad reikia? Atrasti sėkmingų pamokų formulę galima tik bėgant laikui, kai nuolat tobulinama profesinė kvalifikacija ir ugdomos bendrosios kompetencijos.