Virtuvė, receptai

Kodėl pieno produktai tokie svarbūs augančiam organizmui ir ką daryti jų netoleruojant?

Pienas ir visi jo gaminiai – viena svarbiausių produktų kategorijų vaikų mitybos racione. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologė dr. Editos Gavelienės, augančiam organizmui pienas suteikia svarbiausių mineralų ir statybinių baltymų. Kasdien ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikai turėtų suvartoti bent vieną pieno produktą. Tiesa, geriau rinktis natūralius ir grynus, pavyzdžiui, jei vaikas valgo jogurtą, jis turėtų būti su kuo mažiau priedų, jei skanauja varškę – joje neturėtų būti pridėtinio cukraus. Žinoma, pasitaiko ir atvejų, kuomet vaikai yra alergiški pieno produktams arba netoleruoja laktozės. Todėl gydytoja pasakoja, į ką turėtų atkreipti dėmesį vaikus auginantys tėvai bei kaip atpažinti šias ligas.

Pienas – svarbus augančiam organizmui

Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pieno produktai – nepakeičiama maisto grupė, kuri suteikia vaikams svarbiausių maistinių medžiagų, būtinų augimui, vystymuisi ir gerai savijautai: „Pieno produktai vaikams yra reikalingi dėl lengvai įsisavinamų baltymų ir kalcio, kuris būtinas augančio organizmo vystymuisi, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi.“

Tačiau pienas bei pieno produktai savo svarbos nepraranda ir tolesniais vaiko augimo metais. Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikų mitybos racione taip pat turėtų būti užtektinai pieno ir skirtingų jo gaminių.

„Yra nemažai klinikinių studijų, kurios įrodo, kad vaikai, kurie vartoja mažiau pieno, dažniau serga nutukimu. Kalbant apie tai, kaip dažnai reikėtų vartoti pieną ir pieno produktus, viskas priklauso nuo to, kokį kitą maistą valgo augantis žmogus. Sveikatai palankios ir teisingos mitybos tikslas – užtikrinti įvairovę“, – teigia gydytoja dietologė E. Gavelienė.

Nors mokyklinio amžiaus vaikai itin mėgsta skirtingų skonių jogurtus, gardintus želė gabaliukais, šokoladu, saldžiomis uogienėmis ar glaistytus varškės sūrelius, jais gydytoja nerekomenduoja piknaudžiauti: „Vaiko dienos racione atsiduriantis pieno produktas turėtų būti be pridėtinio cukraus. Geriau rinktis gryną pieną, kefyrą, liesą varškę, raugintą pieną ar natūralų jogurtą. Žinoma, vaikams duodamą varškę ar natūralų jogurtą galima papildomai paskaninti įvairiais vaisiais, uogomis ar riešutais, pieną – naudoti košių pagrindui, o šiek tiek kefyro įmaišyti į blynų tešlą.“

Vis dėlto, jei prekių krepšelyje atsiduria pieno produktų su priedais – svarbu atidžiai paskaityti jų pakuotės sudėtį ir rinktis tokius gaminius, kuriuose nėra kokosų ar palmių aliejaus, pridėtinio cukraus ir transriebalų.

„Renkantis pieno gaminius, kaip ir kitus produktus, galioja ta pati taisyklė: kuo sudėtinių dalių sąrašas pakuotės eilutėje trumpesnis – tuo produktas palankesnis sveikatai. Įprastai, vardinant iš ko pagamintas produktas, ženklinimo eilutėje yra pradedama nuo to produkto, kurio tame gaminyje yra daugiausia. Jei tai varškės sūrelis – varškės jo sudėtyje ir turėtume rasti didžiausią dalį“, – atkreipia dėmesį E. Gavelienė.

Laktozės netoleravimas

Tiesa, pasitaiko atvejų, kuomet vaikai gali būti alergiški pieno produktams arba netoleruoti laktozės. Pasak dr. E. Gavelienės, svarbu žinoti, kuo alerginės reakcijos skiriasi nuo laktozės netoleravimo, mat vaikystėje kai kurias alergijas bėgant laikui galima išaugti.

Anot gydytojos, vienas pirmųjų ženklų, kad vaiko organizmas greičiausiai netoleruoja laktozės – nemalonūs ir diskomfortą keliantys pojūčiai pilve, suvalgius laktozės turinčių produktų. Laktozės netoleravimas gali būti įgimtas ar įgytas – persirgus kai kuriomis, dažniausiai žarnyno, ligomis.

„Laktozės netoleravimas gali būti ženklus, tuomet reikia visiškai išbraukti laktozės turinčius produktus, arba neženklus, kuomet fermentuoti pieno produktai gali likti racione. Tiesa, tiksliausiai laktozės netoleravimą gali nustatyti tik specialistai, tad reikėtų būti atsargiems prieš šias diagnozes sau ar vaikams nusistatant patiems“, – įspėja E. Gavelienė.

Ar visos alergijos išaugamos?

Anot gydytojos, vaikams iki trijų metų alergines reakcijas įprastai sukelia daug baltymų turintys produktai, tad vienu iš tokių gali būti ir pienas. Tačiau dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų kai kurias alergijas gali ir „išaugti“, nors tai – ne visuomet pasitaikanti išimtis.

„Dažniausiai pasitaikantys alergenai mažiems vaikams yra mėsa, kiaušinai, eilė riešutų, sezamo sėklos, įvairūs kviečių produktai ar karvės pienas. Alergines reakcijas gali sukelti ir jūros gėrybės, kai kurios rūšies žuvis ir sojos produktai. Nepageidaujamų alerginių reakcijų spektras yra labai platus. Vieniems alergija pasireiškia bėrimu, kitiems – čiauduliu ar užgulusia nosimi, o tretiems – pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu, tinimu ar kitomis, pavojų gyvybei keliančiomis reakcijomis“, – pasakoja E. Gavelienė.

Todėl vaiko ankstyvame amžiuje tėvai turėtų itin atidžiai stebėti jo reakcijas į maistą ir užtikrinti, kad alergiją sukeliančių produkto vaiko mitybos racione būtų išvengta. Be to, tėvai neturėtų pamiršti, kad dalis alergijas sukeliančių produktų gali būti ir sudėtine kitų patiekalų dalimi: „Jei auginate tam tikram maistui alergiška vaiką – įdėmiai skaitykite produktų etiketes ir atidžiai peržiūrėkite jų sudėtinių dalių sąrašus. Suabejojus ar radus per mažai informacijos pakuotės lapelyje – venkite įtarimą keliančių produktų ir geriau rinkitės kitus“, – pataria sveikatai palankios mitybos konsultantė.

Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva atkreipia dėmesį, kad informaciją apie gaminių sudėtyje esančius alergenus pirkėjai gali rasti tiek ant produktų pakuočių, tiek specialiuose sudėčių kataloguose: „Svarbu atkreipti dėmesį, kokios produkto sudedamosios dalys ženklinimo etiketėje išskirtos kitu dydžiu, šriftu, stiliumi ar fono spalva. Taip pat – jeigu produkto sudėtyje alergenų nėra, bet gali pasitaikyti jų dalelių, tai nurodoma ant produkto pakuotės po žodžių: „sudėtyje yra“ arba „gali būti (alergeno) pėdsakų.“

Tam tikro maisto netoleruojantys ar alergijų turintys pirkėjai gali lengvai pasirinkti jiems saugius produktus, o dalį jų įsigyti ir sutaupydami. „Kasmet produktų be laktozės ir be glitimo parduodama vis daugiau. Šių maisto prekių daugiau perka jaunesnio amžiaus pirkėjai, daugiausia – moterys. Įvertinusi poreikį, „Rimi“ prieš trejus metus įvairius specialios paskirties produktus, kurių sudėtyje nėra glitimo, laktozės, riešutų bei kiaušinių, apjungė, jiems suteikdama atskirą prekės ženklą „Rimi FreeFrom“. Tinklo parduotuvėse galima įsigyti šiuo ženklu pažymėtų produktų – jogurto, grietinėlės, sūrio be laktozės, miltų bei jų mišinių. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į specialias akcijas šiems produktams“, – primena „Rimi“ komercijos operacijų vadovė O. Suchočeva.

Parašykite komentarą