Verslas

Kaip sumažinti personalo kaitą? Ryškėja nauji darbuotojų prioritetai

Darbo rinka pastaraisiais metais išgyvena perversmą: išaugus darbo jėgos trūkumui, darbuotojai drąsiau ir lengviau keičia darbovietes, o personalo kaita gali tapti rimtu iššūkiu įmonėms. Darbdaviams tapo kaip niekad svarbu užtikrinti ne tik konkurencingą atlygį, bet ir patenkinti dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos sukeltos nežinios besikeičiančius darbuotojų poreikius.

Darbuotojų kaitos reikšmė įmonei

Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad dažna darbuotojų kaita nenaudinga nei įmonei, nei jos klientams.

„Dažnai keičiantis darbuotojams, įmonė turi daugiau finansinių išlaidų, nuolat pasikartojančius darbuotojų paieškos, atrankos, įdarbinimo, įvedimo į kompaniją, motyvavimo, išdarbinimo ciklus, kuriems reikalingi didesni žmogiškieji ir laiko resursai. Dažna kaita turi įtakos ir įmonės reputacijai, darbdavio įvaizdžiui. Taip pat esant didesnei darbuotojų kaitai gali strigti organizaciniai procesai, sudėtingiau užtikrinti paslaugų teikimo kokybę ir pan.“, – vardija ekspertė.

Personalo kaita įmonėse yra neišvengiama, ir tai nebūtinai yra žalinga – taip plečiamos kompetencijų, žinių ir įgūdžių ribos, atsiranda naujos idėjos. Visgi norint užtikrinti procesų kokybę ir efektyvumą, kaita turėtų būti nuosaiki.
Daugiausia darbuotojų turinčioje Lietuvos įmonėje – prekybos tinkle „Maxima“ personalo kaita per penkerius metus sumažėjo 14 procentinių punktų. Ankstyvoji kaita, kai žmogus išdirba mažiau nei 3 mėnesius, nuo 2017 m. tapo 9 procentiniais punktais mažesnė.

„Maža darbuotojų kaita pati savaime nėra tikslas. Sėkmingos įmonės interesas yra sukurti tokias sąlygas, kad darbuotojams būtų gera joje dirbti, jie matytų to prasmę, jaustųsi vertinami už savo kasdienį darbą ir norėtų tęsti savo karjerą bei tobulėti būtent čia. Mažėjančią darbuotojų kaitą vertiname kaip ženklą, kad mūsų pastangos sukurti saugią ir motyvuojančią darbo aplinką duoda rezultatų“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Keičiasi darbuotojų prioritetai

R. Karavaitienė pastebi, kad būtent prekybos srities darbdaviai visame pasaulyje dažniau susiduria su iššūkiais dėl dažnos darbuotojų kaitos. Ji regi kelias to priežastis. Visų pirma, prekyba yra viena iš didžiausių pagal užimtumą ekonominių veiklos sričių, t. y. joje dirba didelė dalis visų dirbančiųjų.

Be to, darbas prekybos srityje dažnai yra patrauklus variantas darbo rinkos naujokams ir studentams, nes darbdaviai sudaro galimybę studijas derinti su darbu, dirbti lanksčiu grafiku, rinktis pamainas ir pan. Tačiau darbo rinkos ekspertė pažymi, kad tokie darbuotojai dažnai darbą prekybos srityje nuo pat pradžių traktuoja kaip pradinį, laikiną arba tarpinį karjeros kelio etapą.

„Kalbant apie kitus darbuotojus, jų kaitai prekybos srityje turi įtakos įvairios priežastys: darbo pobūdis, laikas, darbo sąlygos, fizinis bei emocinis krūvis, atlyginimas, motyvaciniai priedai ir galimybė užsidirbti“, – vardija personalo atrankos įmonės „CV-Online“ atstovė.

Pandemijos laikotarpiu išryškėjo ir nauji darbuotojų prioritetai. Karantinui atnešus nežinomybę dėl ateities ir padidinus nerimo lygį visuomenėje, žmonės pradėjo ypač vertinti stabilumą ir darbo vietos saugumą.

„Permainingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu stabilios ir saugios aplinkos savo darbuotojams užtikrinimas tapo esminiu mūsų įmonės prioritetu. Tik dirbdami komandoje, kur kiekvienas jaučiasi saugus, galima įveikti naujus iššūkius. Tai, kad vien 2019-2021 m. darbuotojų kaita „Maximoje“ sumažėjo 10 procentinių punktų, priimame kaip jų pasitikėjimo ženklą“, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

Ji pažymi, kad rūpinantis personalo saugumu svarbu skirti dėmesio ir jų fizinei, ir psichologinei sveikatai. Pavyzdžiui, „Maxima“ visus darbuotojus jau antrus metus iš eilės draudžia papildomu sveikatos draudimu, darbuotojams, susirgus sunkesne COVID-19 ligos forma skiria specialias išmokas, o emocinei savijautai stiprinti yra sudarytos sąlygos visiems „Maxima“ darbuotojams nemokamai anonimiškai konsultuotis su profesionaliais psichologais.

Svarbu ne tik atlyginimas, bet ir papildomos naudos

R. Karavaitienė atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką vidutiniai atlyginimai prekyboje buvo vieni mažiausių rinkoje, tačiau per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje prekybos srities darbuotojų atlyginimai procentine išraiška auga bene daugiausiai.

„CV-Online“ atstovė atkreipia dėmesį, kad galvodami apie finansinį atlygį darbuotojai vertina ne tik šiuo metu gaunamą algą, bet ir perspektyvą toliau gerinti savo bei savo šeimos gerovę.

Vidutinis darbo užmokestis „Maxima“ darbuotojams pernai didėjo dešimtadaliu, šiemet jis toliau auga. Didžiausias Lietuvos darbdavys metų pradžioje bazines algas padidino daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų, o spartesnį jų augimą šiemet pajus mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai. Šiais metais „Maximos“ darbo užmokesčio fondas papildomai didinamas beveik 13 mln. eurų.

„Siekiame, kad darbuotojai jaustųsi ne tik saugūs, bet ir matytų aiškiais perspektyvas įmonėje. Dėl to rūpinamės ne tik darbo užmokesčio augimu, bet ir taikome išplėstines motyvacines atlygio priemones. Mums svarbu sudaryti galimybes darbuotojams daugiau užsidirbti, o kartu ir tobulėti siekiant geresnių rezultatų“, – sako E. Dapkienė.

Kas mėnesį „Maxima“ darbuotojai, priklausomai nuo jų pasiektų rezultatų, yra premijuojami. Praėjusiais metais prekybos centro darbuotojams išmokėta beveik 18 mln. eurų skatinamųjų premijų.

Ne gana to „Maxima“ praėjusiais metais net 3 kartus padidino lėšas, skiriamas papildomoms socialinėms darbuotojų naudoms. Iš viso bendras socialinių naudų darbuotojams paketas pernai sudarė daugiau nei 2,3 mln. eurų.
Bendrovės kolektyvinėje sutartyje yra numatytas itin platus socialinių naudų darbuotojams paketas, pavyzdžiui, išmoka gimus vaikui, papildomos 3 dienų apmokamos atostogos vestuvių proga, stipendijos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams.

Svarbu atvirumas

R. Karavaitienė pabrėžia, kad norint sumažinti darbuotojų kaitą, įmonei privalu rūpintis ir kitais dalykais, kurių darbuotojai tikisi iš darbdavio: galimybėmis mokytis bei tobulėti, geromis darbo sąlygomis ir pažangiomis darbo priemonėmis, pozityviu mikroklimatu, profesinio ir asmeninio gyvenimo balansu bei vadovais, kurie geba būti gerais lyderiais.

Darbo rinkos ekspertės teigimu, darbuotojams yra svarbu justi, kad jų darbas yra įdomus, prasmingas, kuriantis vertę, o darbdavys su savo darbuotojais elgiasi sąžiningai ir teisingai.

„Taip pat svarbu išdarbinimo metu pasikalbėti su įmonę paliekančiu darbuotoju ir užtikrinti, kad jis drąsiai jaustųsi įvardindamas išėjimo iš darbo priežastis. Išdarbinimo pokalbiai gali parodyti pagrindinius darbuotojų sopulius“, – pataria „CV-Online“ rinkodaros vadovė R. Karavaitienė.

Ji įsitikinusi, kas su dažna darbuotojų kaita teks susitaikyti toms įmonėms, kurios žino pagrindines savo problemas, bet jos nepašalinamos ir apskritai niekas nekeičiama. Pasak R. Karavaitienės, organizacija turėtų būti atvira diskusijoms su darbuotojais, įsiklausyti į jų lūkesčius, užtikrinti atvirą, draugišką bendravimo kultūrą, kuri leistų užbėgti už akių „netikėtiems“ išėjimams iš darbo.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė jai antrina, kad sėkmingai veiklai reikia darbuotojų, kurie pasitikėtų vieni kitais, nebijotų diskutuoti, drąsiai reikštų savo nuomonę ir justų, kad jų veiksmai gali daryti įtaką įmonės procesams.

Pasak E. Dapkienės, pagal šiuos principus „Maxima“ vysto įmonės vidinę kultūrą, kuri vadinama SAP. „Tai trijų esminių vertybių – susivokimo, atsakomybės ir pasitikėjimo savimi – pirmosios raidės. Mūsų bendrovėje labai svarbi paties žmogaus atsakomybė, kiek jis pats nori asmeniškai tobulėti, dalytis idėjomis ir augti kartu su komanda. Kuriame tokią aplinką, kad kiekvienas jaustų savo laisvę ir matytų realias galimybes prisidėti prie organizacijos pokyčių. Darbuotojų kaitos mažėjimas rodo, kad žengiame teisingu keliu“, – pabrėžia ji.

Parašykite komentarą