Kokia ilga bebūtų kelionė, ji visada prasideda nuo pirmojo žingsnio. Tas tinka ir viešai kalbai. Kai pradedate kalbėti, pasistenkite nepamiršti šių dalykų.
1.Pasisveikinimas. Nusišypsokyte ir pasakykite susirinkusiems „Labas rytas”. Tai parodys auditorijai, kad esate patenkintas būti čia, dabar ir su jais.
2.Prisistatymas. Pasisakykite, kas jūs, iš kur esate ir ką veikiate. Kodėl būtent jūs sakote šią kalbą? Auditorija tikrai tai nori žinoti. Parodykite, kad išmanote temą, apie kurią ruošiatės kalbėti.
3.Tema. Tai – apie ką jūs ketinate kalbėti. Tai tarsi knygos turinys. Trim – penkiais punktais aiškiai ir vaizdžiai nusakykite tai, kam bus skirtas jūsų pranešimas.
4.Laikas. Praneškite, kiek truks Jūsų pasirodymas. Kada jūs baigsite?
5.Klausimų ir atsakymų dalis. Informuokite auditoriją, kada ir kokia tvarka jie galės užduoti jums klausimus.
Geri ir nelabai geri būdai pradėti viešai kalbai
Kaip beprasidėtų įžanga, tikslas, kurio jūs siekiate, yra tas pat – jūs norite apstulbinti publiką. Jūs norite, kad jie sutelktų savo dėmesį į jus ir gaudytų kiekvieną jūsų žodį. Kaip to pasiekti? Štai keletas patarimų kaip derėtų ir kaip nederėtų pradėti savo pasisakymą.
Nepripažinkite, jog esate nepasirengęs. Tai įžeidu. Nemanykite, jog tai, kad iš anksto įspėjate auditoriją, kad žinote savo kalbą esant ne kokią, pagerins jūsų įvaizdį. Jūs tik pasirodysite mulkis. Jei jau nepasirengėte ir jums vis tiek reikia kalbėti, paprasčiausiai kalbėkite. Kai pradedate nuo apgailestavimo, jie ima laukti kažko negero. Be to, apgailestavimas atkreipia dėmesį į kažką, ko auditorija kitaip gal nė nepastebėtų. Jei nepradėsite savo kalbos nuo atsiprašinėjimų, auditorija gali pamanyti, jog iš tiesų viskas tvarkoje. Na, o jei jie taip nepamanys? Visada spėsite pareikšti apgailestavimus vėliau.
Nepripažinkite, jog esate kalbėjęs ta pačia tema šimtus kartų kitoms auditorijoms. Kiekvienai grupei patinka atrodyti unikaliai. Leiskite auditorijai manyti, kad rengėte šią kalbą specialiai jiems.
Neištempkite įžanginės pauzės iki begalybės. Kalbėtojas yra pristatomas. Auditorija šiltai jį sutinka. Kalbėtojas užlipa ant pakylos ir eina link tribūnos. Jis padeda ant tribūnos šūsnį popierių. Po to rausiasi, tvarkydamas savo užrašus. Žiūri į mikrofoną. Paskui derina jo aukštį. Užsideda akinius. Prisipila stiklinę vandens. Išgeria vandenį. Žiūri į jungiklį, kuris įjungia pakylos apšvietimą… Kokie jausmai pradeda kilti laukiantiems kalbos nesunku įsivaizduoti.
Parodykite, kad pažįstate auditoriją ir pasakykite komplimentą. Auditorija visados lieka pamaloninta, jei jūs ką nors apie ją žinote. Tai parodo, jog jūs pasistengėte ją pažinti. Komplimentai turi būti nuoširdūs ir konkretūs. Tačiau nepersistenkite, kad jūsų sakomi komplimentai nepavirstų liaupsėmis. „Koks malonumas būti šiandien čia su tokia puikia grupe. Iš tiesų, tai daugiau, nei malonumas – tai garbė. Ne visada tenka garbė kreiptis į mąstančius žmones, tokius kaip jūs. Ir vos pažvelgęs į jus aš galiu pasakyti, jog jūs esate labai inteligentiška, talentinga žmonių grupė. Jūs priklausote tam žmonių tipui, kuriais didžiuojasi visa tauta, ką ten tauta – Europa …” Tokia įžanga nenorom pradeda asocijuotis su nutrintu švarku, skolintomis kelnėmis ir tikrai nesustiprina pasitikėjimo kalbėtoju.
Įtraukite auditoriją. Auditorija pradžioje kaip ir jūs – jaudinasi, nerimauja. Padėkite jai atsipalaiduoti. Užduokite klausimą, paklauskite jų nuomonės. Nepersistenkite įtraukdamas auditoriją. Įkyrieji nori, kad auditorija įsitrauktų iš karto. Jie pakyla ir nedelsdami ima kamantinėti klausytojus. „Jūs, pone pirmoje eilėje. Koks jūsų vardas? Ar jūs gyvenate pačiame mieste? Ir kaipgi jūs užsidirbate pragyvenimui? Puiku. Puiku. Tai nuostabu. O jūs, toliau, galinėje eilėje. Ties praėjimu. Taip taip, jūs, ponia. Koks jūsų vardas?” Tai vargina. Žmonėms patinka būti klausytojais auditorijoje, nes jie gali išlikti anonimiškais. Jie nenori būti kamantinėjami kalbėtojo. Ir nenori atsakinėti į asmeninius klausimus kalbėtojams, kurie dar nieko nepasakė apie save pačius. Užduoti klausimą kuriam nors klausytojui yra puiku – bet tik ne dabar. Pradžiai įkaitinkite juos. Leiskite jiems jus pažinti. Kitaip būsite įvertintas kaip įkyrus ir tik suerzinsite auditoriją.
Sąmojis. Žmonės mėgsta juoktis. Jei jūs galite papasakoti linksmą istoriją, turite savo rankose stiprų ginklą. Tačiau nepervertinkite to. Jei pradedate nuo sąmojo, būkite tikras, kad jis nukreiptas į tikslą ir nėra užgaulus – neskoningas, etninis, rasistinis ar apie seksą.
Šiandiena. Bet kokį faktą apie dieną, kurią vyksta jūsų kalba, galite panaudoti jos pradžiai. Gal tai atostogos? Gal tai – žymaus žmogaus gimtadienis? Gal tai ta diena, kurią buvo padarytas pasaulinio masto atradimas?
Pagaliau, ne tiek svarbu, kurį kalbos įžangos būdą pasirinksite, nesvarbu, kaip tai organizuosite, jūsų tikslas, kad sėdintys auditorijoje pagalvotų: „Jėga. Man būtinai reikia išklausyti likusią kalbos dalį”.
Šaltinis: Masalskienė E., Masalskis V., KĮ „Lokada”
Griežtai draudžiama kopijuoti, cituoti ar kitaip naudoti tinklalapyje paskelbtą informaciją kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be straipsnio autorių sutikimo.
