Politika ir teisė

J. Bernatonis. Leiskime piliečiams dalyvauti vykdant teisingumą

Juozas Bernatonis, teisingumo ministras, socialdemokratas
Valdžia turi būti kuo arčiau piliečių, o piliečiai – dar arčiau valdžios. Prieš daugiau nei metus mano ir kolegų socialdemokratų iniciatyva dešimtmetį svarstyta tiesioginių merų rinkimų idėja tapo realybe. Esu įsitikinęs, kad atėjo laikas žengti dar toliau – atverti teismus visuomenei įvedant visuomeninių teisėjų (tarėjų) institutą.
Kviečiu visuomenę rimtai diskusijai, ar siūlomas visuomeninių teisėjų (tarėjų) modelis yra priimtinas.
Pradėsiu nuo atsakymo į klausimą, kodėl tik dabar teikiame Visuomeninių teisėjų (tarėjų) teismuose koncepciją visuomenei svarstyti?
Esu šalininkas nuomonės, kad permainų procesai turi vykti apgalvotai, pagrindus teoriškai, evoliuciniu būdu. Teismų problemoms spręsti buvo pasirinktos įvairios priemonės: teisėjų atrankos bei karjeros tobulinimo, teisėjų savivaldos stiprinimo, teisėjų bendravimo su visuomene mokymai, teismų reformos ir kitos.
Seimas praėjusių metų pabaigoje nutarimu pradėjo teismų reorganizavimo procesą. Teismams dar reikės laiko pasiruošti reformai, o teisės ir pareigos po reorganizavimo pereis reorganizuotiems teismams nuo 2018 m. Kaip socialdemokratui man rūpi, kokią įtaką reforma turės ne tik teisėjų darbui, bet visų pirma, kaip ji tenkins visų piliečių teisę sulaukti teisingumo. Manau, kad dabar yra tinkamiausias laikas visuomenei pristatyti visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, kaip vieną iš priemonių, kuria siekiama didinti visuomenės pasitikėjimą teismų veikla.
Labai svarbu Lietuvos teisinei sistemai parinkti geriausiai tinkantį visuomeninių tarėjų dalyvavimo teismų veikloje modelį. Norėčiau pažymėti, kad siekiant suformuluoti tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos teisinę sistemą gaires, turi būti atsižvelgiama į politinę valią, visuomenės nuomonę ir teisės mokslo darbus šia tema. Lietuvos teisės instituto 2015 m. parengtoje monografijoje „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“ pabrėžiama, kad piliečių pasitikėjimo ir pasitenkinimo valdžia siekimas – būtinas demokratijos atributas. Jei šis tikslas nėra įgyvendinamas, būtina imtis institucinių arba procedūrinių reformų ar kitų adekvačių korekcinių priemonių.
Šiandien mes gauname nemažai skundų nepatenkintų vykdomu teisingumu, todėl ieškome priemonių ir būdų, padedančių užtikrinti asmens teisę į tinkamą teisminę gynybą. 2014 m. Teisingumo ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, net 61 proc. Lietuvos gyventojų pritartų visuomenės atstovų įtraukimui į teismų darbą.
Visuomenėje nusistovi tam tikri teisingumo supratimo stereotipai, manau, kad tik didinant teismų atvirumą žmonėms galima sulaukti didesnio pasitikėjimo teismais. Jau šiuo metu turime tokį teisinį reglamentavimą, kuris įtvirtina tam tikrą visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje formą, pvz. teismų savivalda, grindžiama visuomenės dalyvavimu, visuomenės atstovai skiriami nariais į teisėjų atrankos komisiją, etikos ir drausmės komisiją, Teisėjų garbės teismą ir t.t. Be kita ko, turime ir įtvirtintą teismo posėdžio viešumo principą, nustatantį visuomenės teisę dalyvauti teismo procese.
Dabar siūlomas tarėjų institutas, kaip visuomenės dalyvavimo teisingumo vykdymo procese forma, kilo iš prisiekusiųjų teismo, siekiant išspręsti dėl pastarojo modelio naudojimo kilusias problemas, kartu neatsisakant visuomenės atstovų įtraukimo į teisingumo vykdymą. Tarėjų ir profesionalių teisėjų – bylas nagrinėjančios kolegijos yra labai populiarios žemyninėje Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitur.
Atkreipčiau dėmesį į teigiamus tarėjų dalyvavimo nagrinėjant bylas aspektus, įvardintus koncepcijoje: visuomenės švietimas, požiūrių įvairovė, „gyvosios” ir formaliosios teisės sutarimas, didesnė demokratija, papildoma apsauga nuo galimo poveikio teismui ir nuo paties teismo piktnaudžiavimo, papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas, didesnis legitimumas.
Tarėjų įtraukimas įtakotų tiek teisinę sistemą, tiek ir pačią teismų sistemą. Tarėjai turėtų sudaryti galimybes teismams priimti sprendimus, kurie šalims yra labiau suprantami, o teismui leistų geriau suprasti šalių poziciją ir lūkesčius. Pritarčiau nuomonei, kad siekiant suprasti teisiamo asmens elgesio motyvus ir galimą vienos ar kitos bausmės poveikį jam, taip pat civilinio ginčo šalių tikruosius poreikius ir motyvus, reikia nusimanyti apie būtent tos socialinės grupės ir terpės, kurioje jis gyvena, dirba bei siekia sėkmės ir pripažinimo, ypatumus. Iš bendruomenės pritraukti įvairiausioms socialinėms grupėms atstovaujantys asmenys į teismo vertinimą atneša požiūrių įvairovę, o per tai ir įvairiapusiškiau įvertintus, teisingesnius sprendimus. Pozityvų teismų sistemos vertinimą, be kita ko, formuoja visuomenės supažindinimas su teismo institucija ir jos darbu, bendrų teisinių žinių sklaida, taip pat paklusimas įstatymui.
Tarėjai į teismo procesą perkelia bendruomenėje vyraujantį supratimą. Byloje dalyvaujantys asmenys – teisiamieji, nukentėjusieji, ieškovai, atsakovai ir kiti – ir jų artimieji turi nepalyginamai mažiau galimybių jaustis patyrę neteisingumą, teismo sprendimo vykdymas palengvėja, visuomenės pasitikėjimas teismu išauga, o teisingumo vykdymas netampa tik formaliu.
Bene svarbiausia, visuomenės požiūriu, tarėjų dalyvavimo teismams priimant sprendimus funkcija – teisingumą vykdančių profesionalių teisėjų kontrolė. Dažniausiai tikimąsi, kad tarėjai padės apsisaugoti nuo korupcijos, suveiks kaip tam tikras stabdis, padidins korupcinės veikos atskleidimo tikimybę, nes pats korumpuotos institucijos įvaizdis teismui yra vienas pagrindinių nepasitikėjimą skatinančių faktorių.
Tarėjų institutas – būdas piliečiams įgyvendinti demokratinę teisę tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį. Kalbant apie Lietuvą, įgyvendinant kitų valdžios šakų funkcijas mūsų piliečiai dalyvauti gali, o teismo darbe – ne. Šiuolaikinių socialinių mokslų kontekste piliečių dalyvavimas teismo darbe analizuojamas ir per svarstomosios demokratijos prizmę. Šią demokratijos kryptį tyrinėjantys teoretikai tvirtina, kad tokia demokratijos forma teikia daugiau naudos nei kitos valdymo formos, kadangi ji skatina piliečius teikti ir ginti savo nuomonę, taip pat skatina labiau informuotos piliečių bendruomenės formavimąsi. Be to, svarstymai padeda pasiekti bendro supratimo ir tolerancijos bei suteikia didesnę tikro konsensuso tarp piliečių tikimybę.
Praėjusią savaitę parengtą Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos projektą pateikiau svarstyti visuomenei. Norėčiau sukelti platesnę diskusiją visuomenėje dėl siūlomo visuomeninių teisėjų (tarėjų) modelio, todėl kviečiu visus aktyvius žmones, teisės, psichologijos ir kitų mokslo šakų mokslininkus, advokatus, prokurorus, teisėjus, notarus ir kitus teisės taikymo praktikus susipažinti su koncepcijoje pateiktais pasiūlymais. Tam, kad visuomeninių teisėjų (tarėjų) modelis pasiteisintų ir būtų priimtas visuomenėje, svarbios visos detalės.

Rekomenduojame
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Parašykite komentarą