Šiandien, vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ organizavo apskritojo stalo diskusiją dėl metropoliteno sistemos sukūrimo Vilniuje pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Diskusijoje dalyvavo savivaldos atstovai, politikai, NT, susisiekimo ekspertai ir specialistai, asociacijų nariai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Diskusijos dalyviai nutarė inicijuoti nacionalinį susitarimą, kuris būtų pasirašytas didžiųjų Lietuvos tradicinių partijų dėl metropoliteno diegimo Vilniuje ir kreipimosi į Vyriausybę dėl jo įrengimo pripažinimo Valstybei svarbiu ekonominiu projektu. „Metro sąjūdžio“ valdybos nario Juozo Zykaus teigimu, užsienio patirtis rodo, kad brangiausiai kainuoja diskusijos dėl metro statybos, kai kuriose šalyse užtrunkančios net iki 50 metų. Lietuvos visuomenėje diskusijos ir svarstymai tęsiasi jau tris dešimtmečius. Tik esant aiškiai politikų pozicijai dėl metropoliteno pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, atsirastų reali galimybė įgyvendinti šį projektą. Deja, dešimtmečius trunkančios diskusijos problemos neišsprendžia. Jau nuo 2006 m. atliktuose tyrimuose vilniečiai svarbiausia miesto problema įvardija susisiekimą. Vilniaus viešojo transporto sistema yra pasenusi ir neefektyvi. Ji nepajėgi susidoroti su keleivių pervežimu, trikdo normalų miestiečių ir miesto svečių judėjimą, darbą bei poilsį ir priverčia daug laiko praleisti spūstyse. Problemą taip pat aštrina ir tai, kad Vilniuje susiformavęs didelis gyvenamosios ir darbo vietos disbalansas – pavyzdžiui, kasdien į miesto centrinę dalį, kurioje sukoncentruota apie 46,6 proc. darbo vietų, važiuoja apie 38 proc. gyvenančiųjų vakarinėje miesto dalyje. Nuo 2002 m. įvairių sričių mokslininkai, specialistai, visuomenės veikėjai savo žiniomis ir lėšomis aktyviai siekia įgyvendinti metropoliteno sostinėje idėją. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu, buvo parengta įvairių dokumentų, susijusių su tramvajaus, kaip alternatyvos metro, projekto diegimu Vilniaus mieste: tramvajaus projekto techninių galimybių studija, Vilniaus m. infrastruktūros (tramvajaus) specialusis planas ir kt. – iš viso buvo parengta apie 20 tomų ataskaitų. Viena paskutiniųjų – Tramvajaus projekto finansavimo privataus sektoriaus lėšomis galimybių studija – sukėlė pagrįstų abejonių dėl tramvajaus įrengimo Vilniaus mieste perspektyvų. Asociacijos „Metro sąjūdis“ narių iniciatyva, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga parengė metro diegimo galimybių studiją, kurioje išanalizavo esamą visuomeninio susisiekimo situaciją, parinko galimas metropoliteno trasas, įvertinto kultūros paveldo išsaugojimo galimybes, atliko inžinerinių-geologinių sąlygų analizę ir vertinimą, išnagrinėjo metropoliteno įtaką Vilniaus urbanistinei architektūrinei aplinkai, padarė socialinės naudos apžvalgą, numatė tunelių įrengimų technologijas. Pasak prof. Kastyčio Dundulio, geologiniai tyrinėjimai, atlikti iki 50 m gylyje, leidžia teigti, jog geologinės sąlygos metropolitenui įrengti yra pakankamai geros. Moksliniai tyrimai rodo, kad 2006-2007 m. dėl neigiamo transporto kamščių poveikio, Vilniuje buvo patirta 10,89 milijardai litų nuostolių. Spūstyse per šį laikotarpį prarasta 6,28 milijardai litų, t.y. 3,7 karto viršyti 2006 ir 2007 metų Vilniaus biudžetai. Tai sudarė 9 proc. Vilniuje sukurto 68,7 milijardų BVP, kai tuo metu ES šis rodiklis siekia 1 proc. BVP. Nors 2008-2010 m. Vilniaus miesto susisiekimo sistema buvo tobulinama, tačiau situacija realiai nepagerėjo. Pasak VGTU prof. Jurgio Vanago, greitojo viešojo transporto sistemos (metropoliteno) poreikį Vilniuje diktuoja ne vien miesto, bet ir viso krašto teritorinio planavimo aktualijos, jų tarptautinis kontekstas. Be jos sostinė prarastų planuojamą vaidmenį Baltijos jūros regiono miestų tinkle.
