Nuotolinis mokymasis išryškino technologijų svarbą ugdymo procese, o nuo mokymuisi naudojamų įrenginių patogumo ir techninių galimybių didele dalimi priklauso efektyvus mokinių ir studentų darbas virtualioje erdvėje. Visgi, mokiniams ir studentams neretai kyla įvairių problemų naudojantis turimais įrenginiais mokslui. Atlikta apklausa parodė, kad dažniausios jų yra susijusios su prastu interneto ryšiu, per mažu prietaiso ekrano dydžiu ir nepakankamu baterijos gyvavimo laiku.
Įrenginių trūkumai – kliūtis efektyviam mokymuisi
Interneto ryšio problemas, naudojantis įvairiais įrenginiais mokslui, nurodė trečdalis apklausos dalyvių, penktadalis išskyrė per mažą ekrano dydį, o 18 proc. skundėsi pernelyg greitai išsikraunančia įrenginio baterija. Dar 17 proc. teigė, kad efektyviai mokytis jiems trukdo prasta kamera, o 14 proc. atskleidė, kad jų naudojamas prietaisas yra per lėtas. Beveik dešimtadalis (7 proc.) naudojamame įrenginyje pasigenda jutiklinio ekrano.
„Efektyviam mokymuisi reikia tinkamų priemonių. Tai ypač aktualu nuotolinio mokymosi laikais, kai ekranas mokiniams daugeliu atvejų atstoja klasę, vadovėlius ar sąsiuvinius. Spartus, patikimas ir visus reikiamus funkcionalumus turintis prietaisas tokiomis aplinkybėmis tampa itin svarbus – nuo to nemaža dalimi gali priklausyti ir mokymosi rezultatai. Dėl to, jei turimas įrenginys neatitinka mokinio poreikių, jis gali ne padėti, tačiau trukdyti mokytis“, – sako „Samsung“ prekės ženklo produktų ekspertas Andrius Mateika.
Pažangūs sprendimai suteikia daugiau galimybių
Anot A. Mateikos, mokymuisi vis dažniau naudojami ne tik nešiojami ar stacionarūs, bet ir planšetiniai kompiuteriai. Pavyzdžiui, planšetės yra mobilesnės – jas į kitą kambarį pernešti kur kas lengviau, nei stacionarų kompiuterį. Kai kurie įrenginiai turi ir suderinamą išmanųjį rašiklį, kuriuo ne tik patogu naviguoti ekrane, tačiau ir naudoti užrašams.
„Tai gali būti itin patogu mokiniams, kuriems neretai reikia pasižymėti tam tikras vietas tekste ar kitame dokumente, atlikti įvairias kūrybines užduotis, dirbti su keliomis skirtingomis programomis ar dokumentais vienu metu. Be to, kai kurias planšetes galima paversti ir į mažą kompaktišką kompiuterį. Pavyzdžiui, prie „Galaxy Tab S7“ ar „Tab S7+“ pridėjus dėklą su klaviatūra galima lengvai rinkti tekstą ar atlikti kitas kompiuteriui įprastas užduotis“, – pasakoja produktų ekspertas.
Be to, A. Mateika pažymi, kad nedidelis planšečių svoris, talpi baterija, ir itin greitą įkrovimą užtikrinantis įkroviklis paverčia šiuos įrenginius itin mobiliais. Nuotolinį mokymą mokyklose vis dažniau derinant su įprastu tai tampa dideliu privalumu, nes planšetę lengva įsimesti į kuprinę ir nereikia baimintis, kad ji išsikraus pamokų metu.
Svarbiausia kokybiškas garsas ir greitis
Apklausos rezultatai tai pat parodė, kad mokantis nuotoliniu būdu Lietuvos mokiniams ir studentams svarbiausia yra naudojamo įrenginio mikrofono ir garsiakalbių kokybė – šį aspektą išskyrė 56 proc. respondentų. 54 proc. minėjo įrenginio greitį, o beveik pusė – ekrano dydį. Dar 44 proc. yra svarbus įrenginio mobilumas, o 40 proc. – kameros kokybė. Maždaug po trečdalį apklaustųjų teigė, kad mokymuisi skirtas įrenginys turi būti lengvas ir turėti patikimą mobiliojo interneto prieigą.
„Be abejo, dalyvaujant pamokose ar paskaitose nuotoliniu būdu yra itin svarbu įrenginio garso ir vaizdo kokybė. Kai iš įrenginio sklindanti informacija yra bene vienintelis būdas gauti žinias, vaizdas ir garsas turi būti itin aiškūs. Be to, dažnai ilgai naudojantis išmaniaisiais įrenginiais pavargsta akys, todėl svarbu užtikrinti, kad planšetinis kompiuteris turėtų kenksmingą mėlyną šviesą mažinančią funkciją, kuri padės apsisaugoti nuo akių nuovargio“, – sako produktų ekspertas.
Apklausos duomenimis, planšetinius kompiuterius mokymuisi Lietuvoje renkasi dešimtadalis mokinių ir studentų. A. Mateikos įsitikinimu, šių įrenginių suteikiami pranašumai ir galimybės lemia, kad planšetės vis dažniau tampa pagrindiniu mokymosi pagalbininku, o ši tendencija ateityje turėtų tik dar labiau ryškėti.
„Samsung“ užsakymu reprezentatyvią apklausą 2020 m. kovą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1035 dalyviai, kurių amžius yra 15-34 metai.
Pranešimą paskelbė: Eiviltas Paraščiakas, UAB „Publicum“
