Šią savaitę į šalies alaus rinką sugrįžo atsinaujinęs alaus prekės ženklas – Vilkmergės alus. Mažos daryklos aludariai pristatydami naują alų sako grąžinantys senąsias Vilkmergės krašto aludarystės tradicijas, kuriomis dabartinė Ukmergė garsėjo 18-ame amžiuje.
„Alaus pasiūla Lietuvoje yra gana didelė, tačiau matome nišą ieškantiems išskirtinio, įdomesnio skonio, gurmaniško alaus – tokie vartotojai anksčiau neretai rinkdavosi užsieninį mažų gamintojų alų. Manome, jog juos turėtų patraukti mūsų mažoje darykloje kruopščiai, nedidelėmis partijomis ir pagal senąsias aludarystės tradicijas gaminamas Vilkmergės alus. Jis, kaip ir garsiųjų Belgijos vienuolynų alus, daromas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, tai yra vadinamasis elio tipo alus – sodraus, turtingo, išskirtinio skonio,“ – sakė „Vilkmergės alaus“ vadovas Ramūnas Blazarėnas.
Atgaivina senąją kvortą
Pasak alaus daryklos vadovo, Vilkmergės alus verdamas laikantis 18 a. gamybos būdo: alus verdamas iš vandens, salyklo ir apynių, gaminamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose ir nepasterizuojamas. Kartu su senuoju gamybos būdu, Vilkmergės darykla atgaivina ir to meto Lietuvoje paplitusį talpos matą – senąją lietuvišką kvortą. Mažosios daryklos alus bus pilstomas į tamsaus storo stiklo pusės kvortos butelius – 0,41 litro, vėliau ketina rinkai pristatyti ir proginius kvortos dydžio talpos butelius – 0,82 litro.
Istoriko prof. Alfredo Bumblausko teigimu, lietuviškoji kvorta buvo vienas iš ilgiausiai gyvavusių senovinių lietuviškų tūrio mato vienetų. „Lietuvoje skysčiai kvortomis buvo matuojami net iki XX a. pradžios, įvairiuose regionuose jų talpa kiek skirdavosi. Šiandien mums didelis atrodo puslitrio talpos bokalas, tuo tarpu seniau didelį bokalą atitiko kvortos talpos indas – iš pradžių pusantro litro, vėliau – 0,82 litro talpos. Įdėmiai stebint galima pastebėti tam tikras mažėjimo tendencijas: gal seniau žmonės buvo stambesni, o gal didesni alaus mėgėjai,“ – pokštavo prof. Bumblauskas“, – sakė prof. Bumblauskas.
Papildys alaus rinką lietuvišku eliu
Alaus someljė prof. Lino Čekanavičiaus teigimu, Lietuvoje ir visame pasaulyje ilgus šimtmečius dominavo būtent paviršinės fermentacijos alus – elis (ang. „ale“). Tuo tarpu dabar absoliuti dauguma parduodamo alaus rūšių priskiriama kitam – lagerio – alaus tipui, lietuviško elio alaus yra vos keli pavadinimai. „Skirtingai nei lageris, elis rauginamas šiltai, dėl to fermentacija vyksta sparčiau. Fermentacija aukštesnėje temperatūroje suteikia alui turtingesnį aromatą ir skonio kompleksiškumą. Elis paprastai yra sodresnio skonio nei apatinės fermentacijos alus. Geros kokybės elio paragauti verta tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti ir atrasti įdomesnius, netradicinius alaus skonius,“ – pasakojo L. Čekanavičius.
Vilkmergės aludariai kartu su aludarystės tradicijomis ketina puoselėti ir alaus kultūrą. „Kaip išskirtinio, gurmaniško alaus gamintojai planuojame prisidėti prie alaus gėrimo kultūros: šviesdami, kaip alus turi būti ragaujamas, patiekiamas, derinamas, pasakodami apie jo rūšis ir atmainas. O mūsų įsipareigojimas kiekvieną alaus kvortą išvirti tik aukščiausios kokybės iš vandens, salyklo bei apynių yra net įspaustas ant kiekvieno mūsų butelio,“ – sakė R. Blazarėnas. Įmonės vadovas tikisi, kad aukštos kokybės ir pagal senąsias lietuvių tradicijas pagamintas alus taps ir geromis lauktuvėmis iš Lietuvos, reprezentuojančiomis aukštą šalies aludarių lygį.
„Vilkmergės“ alaus galima įsigyti didžiuosiuose šalies prekybos centruose ir kai kuriuose restoranuose bei kavinėse.
