Sovietmečiu dėl beatodairiškos melioracijos buvo pastatyta 1200 užtvankų ir sunaikinta daugiau kaip 85 procentai natūralaus Lietuvos hidrografinio tinklo upių, upelių vagų. Paskandinta daugiau kaip 240 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove išsiskiriančių upių slėnių.
Dabar, kai Lietuva netenka Ignalinos jėgainės, ant Nemuno siūloma statyti dar aštuonias, ant Neries septynias užtvankas, ant kitų, dar nesunaikintų upių 350 užtvankų. Taip tikimasi pagaminti iki 10 procentų Lietuvai reikalingos elektros. Įgyvendinus šiuos planus, Lietuvoje nebeliktų upių su natūralia vaga.
Mokslininkai, visuomenės atstovai ragina valdžią nepasiduoti verslo grupuočių spaudimui ir, plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmenybę teikti dar neišplėtotai vėjo energetikai, biomasės deginimui, geoterminei energijai.
Uždumblėjusiais tvenkiniais virtusios gražiausios Lietuvos upės mainais už 10 proc. „žaliosios” hidroenergijos. Ar prisidengiant atsinaujinančios energetikos plėtojimo būtinybe, bus leidžiama toliau prievartauti visų mūsų motiną gamtą?
Apie tai „Gamtos patruliuose” per LTV.
