Savo nusivylimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis išreiškusi Finansų ministerija ne tik diskredituoja šios nepriklausomos tarptautinės organizacijos profesionalumą, bet ir menkina Lietuvos įvaizdį bei pasitikėjimą jos savivalda.
Vasario 25 dieną, ketvirtadienį, EBPO pristatė išsamią Lietuvos savivaldybių finansinės situacijos analizę, kurioje siūloma stiprinti savivaldybių galimybes investuoti. Renginyje dalyvavęs Finansų ministerijos, kuri buvo pagrindinis šio tyrimo partneris, atstovas Ričardas Kasperavičius EBPO ataskaitą įvardino kaip „nuviliančią“, o kai kuriuos jos teiginius bei rekomendacijas, siūlančias didinti investicinį savivaldybių pajėgumą, – neteisingomis.
“Visi turime teisę į savo nuomonę, tačiau vieša ministerijos atstovo abejonė EBPO ekspertų profesionalumu meta apmaudų šešėlį ir ant Lietuvos, kuri yra šios organizacijos narė, ir kurios atstovai prisidėjo rengiant šias rekomendacijas. Be to, turime ne vieną priežastį manyti, kad ministerijos reakcija į šias rekomendacijas atspindi ir jos požiūrį į savivaldybes: daug ramiau, kai jos neturi nei didesnių savarankiškų pajamų, nei realių skolinimosi galimybių, o norėdamos vykdyti investicinius projektus yra priklausomos nuo centrinės valdžios ,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, tuo metu, kai dauguma Europos šalių stiprina decentralizaciją ir vietos valdžios kompetencijas, Lietuvoje vis dar susiduriama su nepasitikėjimu savivalda ir nenoru suteikti jai daugiau savarankiškumo bei atsakomybės.
„Finansų ministerijos atstovo komentarai tai tik patvirtina,“ – sako LSA prezidentas.
EBPO Lietuvai rekomenduoja didinti savivaldybių gebėjimus investuoti, kad viešosios investicijos atneštų kuo daugiau naudos šalies ekonomikai. Organizacijos teigimu, Lietuvos savivaldybėms reikia leisti gauti daugiau pajamų iš nuosavų šaltinių, taip pat – sudaryti lankstesnes skolinimosi galimybes investicijoms finansuoti kartu užtikrinant griežtesnę kontrolę ir stebėseną.
Būtent tokius sprendimus Vyriausybei siūlo ir Lietuvos savivaldybės.
Renginyje Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas R. Kasperavičius taip pat teigė, jog investicinės galimybes savivaldybės galėtų sustiprinti padidindamos joms priklausančius žemės ar nekilnojamojo turto mokesčius. Pasak M. Sinkevičiaus, šių mokesčių didinimas savivaldybių biudžetus papildytų labai nedidele suma, kuri neturėtų lemiamos įtakos galimybėms vykdyti investicinius projektus. Be to, priimdamos sprendimus didinti šiuos mokesčius, savivaldybės turi atsižvelgti ir į vietos verslo interesus bei galimybes, ypač dabartinėmis sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis.
EBPO ekspertų daugiau nei metus rengtos analizės išvadų neatitinka ir R. Kasperavičiaus teiginiai, jog Lietuvoje galiojančios fiskalinės taisyklės nėra griežtesnės nei Danijoje, Suomijoje, Airijoje ar Naujojoje Zelandijoje – šalyse, su kuriomis EBPO lygino Lietuvą. Šiuos Finansų ministerijos atstovo komentarus paneigė ir EBPO Lietuvos padalinio vadovas Hansjorgas Blochligeris.
Projektą „Savivaldybių investicinio potencialo stiprinimas” EBPO vykdė 2019–2020 metais Europos Komisijos užsakymu.
Pranešimą paskelbė: Indrė Vilūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacija
