Finansinė krizė – atsiradimo paslaptys
Kreditinio bankroto aplinkybėmis, kuris neutralizavo pasaulinę ekonomiką, atsiranda aštrus klausimas: kaip reorganizuoti kapitalo globalias rinkas. Akivaizdu, kad dabartinė rizikos valdymo sistema senėja dėl nuolatinių įvedamų naujovių į finansinę industriją, o reguliuojantis institucijos ir normatyviniai aktai nespėja koja į koją su rinkos plėtimu.
Tačiau daugelis idėjų, kurios yra susiję su kreditinės sferos reforma ir dabar yra fundamentaliai paremti 1944 metų koncepcija, o būtent tada buvo sukurta ” Bretton Vudinė ” ( Bretton Woods ) valiutinė sistema. Tuo laikotarpiu valstybės griežtai reguliavo savo šalių ekonomika, pasauliniame kapitalo rinkoje žaidė JAV. Kad sukurti naujas patikimas žaidimo taisykles, mums reikia kitaip pažvelgti į nuolat kintančia finansų šaką, ir prieš visa ko, atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus.
Ekonomikos globalizacija.
Įtaka įvairių valstybių pasauliniai finansiniai sistemai ir dabar pasilieka didelė, bet kontroliuoti ir reguliuoti šita sfera jiems tampa vis sunkiau. Kuo stipresni tampa pasaulinės ekonomikos finansai, tuo mažesnę rolę žaidžia valstybė. JAV ekonomika ir vietinės biržos dabartiniu laiku yra stambiausi pasaulyje, bet Europa, Kinija ir Artimi Rytai (ir ne tik) jau pasiekė globalinę įtaką. Dar pridėkite – didelius pelnus naftos eksportuotojų: jų pinigai taipogi eina į pasaulinę ekonomiką, padidinant jų vertę. Naujos ” finansinės įtakos ” besivystančiose valstybėse privedė link kreditinių palūkanų normų sumažėjimo, pagimdė eilinę investicinių projektų bangą ir įkvėpė naują gyvenimą investiciniams bankams “Wall Street”, pergyvenančius dabar ne pačius geriausius laikus.
Viskas tai vyko radikalinių globalinės finansinės sistemos permainų fone, pasaulinė vertė tokių aktyvų kaip akcijos, privačių asmenų ir įmonių paskolos, bankiniai indėliai, išaugo nuo $12 trill. nuo 1980 metų iki $195 trill. 2007 metais. Iš tiesų šitie aktyvai auga daug greičiau negu pasaulinė ekonomika. 1980 metais bendra vertė finansinių aktyvų beveik buvo lygi sumai BVP visu pasaulio šalių, o 2007 metais tai buvo lygu 356%.
Nauji privatus ir juridiški žaidėjai.
Kažkada pirmu smuiku biržose griežė tiktai valstybės, kurie pardavinėjo, pirko valstybines obligacijas ir kompanijos su savo akcijomis, bet tai viskas praeityje. Pensiniai fondai ir draudimo kompanijos vis dar propaguoja aktyviąją investicinę politiką, bet išauga ir kitų žaidėjų vertė. Hedž fondai, fondai tiesioginių investicijų, centriniai bankai, valstybių investiciniai fondai, visi jie šiandien užima pirmas vietas ir pas visus yra skirtingi investiciniai tikslai ir strategijos. Kai kurie iš jų dirba ir su privačiais asmenimis, ir su juridiškais. Paskutinė krizė, parodė visus dabartinius finansinės sistemos trukumus, kuri visų pirmą griežtai reglamentuoja vienu žaidėjų veikla, o kitus pamiršta, o antrą jinai neveikia tarptautiniu lygiu. Jeigu nėra vieno būdo ir bendrų taisyklių, investoriai pradeda ieškoti naujas nišas, kur apribojimai yra minimalus. O tai tiesus kelias link žlugimo dabartinės ” reguliavimo sistemos “.
Nekontroliuojamos rinkos: mitai ir realybė.
Rinkos reguliuotojams reikia suprasti finansinių operacijų maštabus, kurie yra sudaromi už ” tradicinių viešų aikštelių ” ribų ir parūpinti adekvačią šitų operacijų kontrolę. Pavyzdžiui, 2008 metais daugeliui amerikiečių bankams ir kitoms kompanijoms išėjo persikredituoti ne dėka akcijų pardavimo arba obligacijų viešose biržose, o dėl solidžių investavimų iš ” privačių žaidėjų ” pusės.
Finansinė krizė – epilogas
Mes suprantame, kad pas finansines rinkas visų sunkumų ir neprognozuojamumo priešaky, yra daug privalumu: jie atveria skolininkams daug platesnį kelią kapitalo link, leidžia geriau rūšiuoti rizikas ir stimuliuoti ekonomikos augimą. Aišku, viešpataujantis neaiškumas su laiku transformuojasi į rimtas problemas, tokiais kaip valiutinė krizė 1990 metų pabaigoje, kuris privedė Azija katastrofiniam ekonomikos nuosmukiui, arba defoltas Argentinoje 2002 metų pradžioje. Todėl, kas rengia naują reguliavimo politiką, turės vienų metų galvoti apie du dalykus: kaip padaryti, kad kompanijos visame pasaulyje galėtų išnaudoti išsivysčiusių rinkų kapitalo privalumus ir kaip prieiti link naujų finansinių krizių rizikos atsiradimo minimumo.
Panašus straipsniai
- Ekonominė krizė
- Kreditas automobiliui
- Kaip atsiranda kaina
- Būtas užsienyje už šimtą tūks. eurų?
- Kaip padidinti verslo efektyvumą?
Straipsnio šaltinis: siulo-darba.lt
