Įvairenybės

„EPSO-G“ iki 2030 metų planuoja 1,8 mlrd. eurų investicijas: energetikos sektorius keisis iš esmės

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ prognozuoja, kad per dešimtmetį šalies energetikos sektorius pasikeis iš esmės: bus užbaigta energetinių jungčių su Vakarų Europa statyba, gamybos pajėgumus reikšmingai papildys atsinaujinančios energijos šaltiniai, įskaitant vėjo parkus Baltijos jūroje, įsitvirtins vandenilio gamyba ir panaudojimas. Įgyvendindama naująją strategiją įmonių grupė iki 2030 metų planuoja maždaug 1,8 mlrd. eurų investicijas.

Ketvirtadienį „EPSO-G“ strategiją iki 2030 metų pristačiusios grupė vadovas Rolandas Zukas sako, kad laukiantys pokyčiai yra kritiškai svarbūs stabiliam, tvariam bei efektyviam sistemos darbui. „EPSO-G“ strategija parengta vadovaujantis bendrovės akcininko keliamais lūkesčiais, numatytais Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame rašte dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių.

„Pasauliui kovojant su klimato kaitos sukeliamais iššūkiais, šalia mums ypač svarbios integracijos į Vakarų Europos energetikos tinklus ir energetinio saugumo užtikrinimo atsiranda ir ne mažiau svarbi žaliojo kurso kryptis. Matome savo esminį vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius AEI integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus dekarbonizaciją bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus“, – sako R. Zukas.

„EPSO-G“ vertinimu, Lietuva turi visas galimybes iki 2030 metų integruoti iki 5 gigavatų (GW) sausumos atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) ir jūrinio vėjo. Atitinkamai, didės lankstumo priemonių reikšmė – prie AEI integracijos prisidės ir energijos kaupimo įrenginių sistemos projektas.

„Jau 2022 metais pradės veikti 200 megavatų galios ir 200 megavatvalandžių talpos energijos kaupimo įrenginių sistema, kuri įgalins patikimą ir stabilų Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, o taip pat užtikrins sklandžią didelių kiekių AEI integraciją“ – komentuoja R. Zukas.

Kiek vėliau reikšmingų elektros energijos sistemos elementu taps vandenilis. „EPSO-G“ vadovo teigimu, būtent jis galėtų akumuliuoti ir perkelti žaliąją energiją į kitus sektorius. Pagrindine žaliojo vandenilio gamybos technologija taps elektrolizė, kuomet naudojant žaliąją elektros energiją gaminamas vandenilis, kuris gali būti panaudojamas grynas transporto, pramonės ar energetikos sektoriuose, taip pat maišomas su gamtinėmis dujomis ir panaudojamas esamuose įrenginiuose.

Įgyvendindama naująją strategiją „EPSO-G“ grupė nuo 2020 metų iki 2030 metų planuoja maždaug 1,8 mlrd. eurų investicijas. Numatoma, kad maždaug pusė visų būtinų investicijų bus finansuojama nuosavomis arba skolintomis lėšomis, daugiau nei trečdalį sudarys ES finansinė parama, o likusią dalį – kiti finansavimo šaltiniai, kurių didžioji dalis iš perkrovų pajamų. Nuo 2020 metų pradžios iki šių metų birželio pabaigos „EPSO-G“ į strateginius šalies energetikos infrastruktūros objektus jau investavo maždaug 185 mln. eurų.

„Prognozuojame, kad socialinė ir ekonominė investicijų nauda Lietuvai per dešimtmetį sudarys maždaug 4 mlrd. eurų, o finansinė grąža turėtų siekti apie 160 mln. eurų. Vertiname, kad per dešimtmetį grupės pajamos padidės trečdaliu iki 357,6 mln. eurų, o pagrindiniu augimo šaltiniu taps nereguliuojamos veiklos pajamos, kurios iki 2030 metų padvigubės ir sudarys ne mažiau 16 proc. grupės pajamų“, – teigia „EPSO-G“ vadovas.

„Energetikos sektoriaus transformacijos kontekste „EPSO-G“ imsis lyderio vaidmens plėtojant tarpsektorinę elektros, dujų ir šilumos sektorių integraciją, taip pat diegiant naujas technologijas bei sprendinius“, – teigia R. Zukas.

2030 metais atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) dalis galutiniame suvartojime turėtų sudaryti 45 proc., o 2050 metais – 80 proc., tuo tarpu AEI dalis elektros suvartojimo balanse ir transporte atitinkamai 45 proc. ir 100 proc. bei 15 proc. ir 50 proc. Europos Sąjunga kelia tikslą, kad 2030 metais anglies dvideginio emisijos būtų 50-55 proc. mažesnės nei 1990 metais, AEI galutiniame energijos suvartojime siektų 32 proc., o energijos efektyvumas padidėtų 32,5 procento.

Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”

Parašykite komentarą