Visame pasaulyje kiekvienais metais vis garsiau kalbama apie tvarumą, žaliuosius miestus, gyventojų sąmoningumą saugant aplinką, vietos valdžios institucijų požiūrį į aplinkosaugą ir apie tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad aplinka, kurioje gyvename, išliktų jauki ir sveika ateities kartoms.
Dažnai galvojame, kad žalieji miestai ir jų aplinkai draugiški sprendimai yra tik užsienyje, tačiau ne vienas nustebtų sužinojęs, kad į Marijampolę atvykusiems užsieniečiams mūsų miestas neretai tampa tvaraus miesto pavyzdžiu. Svečiai nuolat sako, kad Marijampolė – tai miestas, alsuojantis žaluma. Žaliosios erdvės įsilieja į urbanistinį peizažą ir traukia gyventojus leisti laiką gryname ore. Svečiai dažnai nustemba, kad akys neužkliūva už ne vietoje numestos šiukšlės, kad vėjas neplaiksto nerūpestingai numestų maišelių, popierių ar kitų atliekų. Dar juos maloniai stebina, kiek dėmesio skiriama pėstiesiems ir dviratininkams: beveik visą miestą galima išvaikščioti pakankamai geros būklės šaligatviais ir didelėje miesto dalyje jau yra nutiesti dviračių takai. Gatvėse kursuoja nauji ir netaršūs autobusai, vienas po kito atnaujinami daugiabučiai gyvenamieji namai, vis dažniau ant pastatų stogų matome saulės energijos baterijas, vis rečiau pastatus šildome iškastiniu kuru, vis daugiau daugiabučių namų gyventojų įsirengia žaliąsias erdves, apželdina jas ir prižiūri.
Žaliasis miestas – kas tai?
Yra daugybė žaliųjų miestų apibūdinimų, tačiau geriausiai suprantamas yra šis: žaliasis arba tvarus miestas yra miestas, kuriame gyventojams teikiamos paslaugos, infrastruktūra ir plėtra yra vykdoma aplinkai draugiškais būdais, tačiau užtikrinant patogumą gyventojams. Po šiuo apibūdinimu slypi sprendimai, daromi transporto, šildymo, energetikos, vandentvarkos, atliekų surinkimo ir teritorijų planavimo srityse.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sako, kad Marijampolė turi labai daug potencialo būti žaliuoju miestu: „Reikia pripažinti, kad esame įgyvendinę daug darbų, kurie prisideda prie ėjimo žaliąja kryptimi, tačiau matome, kad gimsta vis daugiau sumanymų, kuriuos be galo norisi įgyvendinti. Taip, esame padarę ne vieną ne visai teisingą sprendimą, todėl norime suburti savo srities specialistų, iniciatyvių žmonių, gamtą mylinčių verslininkų ir gamtai neabejingų bendruomenės narių komandą, kuri daug dėmesio skirs planuojamoms įgyvendinti iniciatyvoms, diskutuos ir priims geriausius galimus sprendimus“.
Gerai pagalvojus, Marijampolė jau yra įdėjusi daug pastangų ir investicijų eidama žaliosios krypties link, tačiau tai dar tik pusiaukelė.
Atnaujintas viešasis transportas, eismo srautų reguliavimas ir elektromobiliai
Marijampolės miesto gatvėse kursuoja 8 aplinkai draugiški autobusai, kuriais apvažiuojama daugiau nei 90 procentų maršrutų. Septyni iš jų naudoja suspaustas gamtines dujas, vienas – hibridas, naudojantis dujas ir elektrą. Planuojama įsigyti dar 9 netaršius autobusus, kurie kursuos ir tarpmiestiniais maršrutais. Taip pat netrukus bus įdiegta elektroninio bilieto sistema.
Pernai metais pagrindinėje miesto arterijoje, Kauno gatvėje, pradėjo veikti išmanusis šviesoforas, kuris valdo transporto srautus, fiksuoja susidarančias spūstis, apdoroja duomenis ir reguliuoja šviesoforo signalus. Išmaniojo šviesoforo pagalba susidaro mažesnės automobilių spūstys ir į orą patenka mažesnė CO2 dujų koncentracija. Jau pradėtos pirkimo procedūros dar vienam išmaniajam šviesoforui Vilkaviškio–Tarpučių–Mokolų gatvių sankryžoje įrengti.
Marijampolėje įrengtos dvi, keturis elektromobilius kraunančios, elektromobilių įkrovimo stotelės, kuriose šio aplinkai draugiško transporto vairuotojai savo transporto priemones gali pasikrauti nemokamai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra paskatins marijampoliečius pakeisti taršias transporto priemones į elektromobilius. Elektromobilių įkrovimo prieigų Marijampolės mieste plane numatyta, kad Marijampolėje galėtų atsirasti dar 10 elektromobilių įkrovimo stotelių.
Energiją taupantys renovuoti daugiabučiai ir viešieji pastatai bei atsakingos statybos skatinimas
Senieji sovietmetį menantys „kiauri“ daugiabučiai namai įgauna naują veidą. Galimybė renovuoti namus pasinaudojant parama su gyventojų prisidėjimu skatina marijampoliečius atnaujinti savo namus. Marijampolėje renovuotas jau 61 daugiabutis namas ir skaičiuojama, kad renovuotose namuose šiluminės energijos vidutinės sąnaudos sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Tai yra gera žinia tausojant gamtą, nes kuro šilumai gaminti sunaudojama mažiau ir į aplinką patenka mažiau CO2 dujų.
Gyventojai, panorę statyti nuosavus privačius būstus, rengdami statybos projektus privalo nurodyti, kaip bus tvarkomos statybinės atliekos, kad nebūtų teršiama gamta. To nenurodžius, statybos leidimas nėra išduodamas. Be abejo, kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas, ar jie statybines atliekas tvarkys atsakingai, ar ne – išmes pamiškėse ar prie bendrojo naudojimo konteinerių, ką daryti yra griežtai draudžiama.
Biokuras, saulės baterijos, LED apšvietimas
Gyventojai, kurių namai šildomi centralizuotu būdu, turėtų žinoti, kad šilumą jiems teikia ne aplinką teršiantis iškastinis kuras, bet atsinaujinanti energija – biokuras. Būtent biokuro pagalba į aplinką patenka mažiau CO2 dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šilumą teikiančioje įmonėje yra sumontuoti du didelio galingumo biokuro katilai, kurie tenkina 100 procentų šilumos poreikio, taip pat bus sumontuotas kietųjų dalelių filtras, kuris 10 kartų sumažins kietųjų dalelių patekimą į aplinką.
Ant stogų įrengtos saulės baterijos jau nieko nebestebina. Tokį aplinkai draugišką sprendimą renkasi tiek nuosavų namų, tiek ir daugiabučių namų gyventojai. Nuo aplinkai draugiškų sprendimų neatsilieka ir Savivaldybės įstaigos. Saulės elektrinės bus įrengtos 12-oje savivaldybės ugdymo įstaigų, ir skaičiuojama, kad vidutiniškai fotovoltinė elektrinė galės tenkinti apie 99 proc. ugdymo įstaigos energijos poreikio. Dar viena 100 KW saulės elektrinė, prie jau esančios 30 KW, atsiras ir ant Marijampolės ligoninės stogo.
Taupant elektros energijos sunaudojimą, Marijampolėje kasmet atnaujinamas gatvės apšvietimas –seni šviestuvai keičiami į LED šviestuvus. ES finansuojamo projekto dėka netrukus net 36 gatvėse į LED lempas bus pakeista beveik 1000 šviestuvų. Planuojama, kad įgyvendinus projektą daugiau nei 50 proc. sumažės elektros energijos, naudojamos gatvėms apšviesti, suvartojimas. Šiuo metu ruošiama antra paraiška gatvių apšvietimo modernizavimui ir jeigu finansavimas bus gautas – į elektros energiją taupančius LED šviestuvus bus pakeista dar apie 750 senųjų šviestuvų. Savivaldybės biudžeto lėšomis LED šviestuvai bus įrengiami ir kaimiškosiose vietovėse. Skaičiuojama, kad įgyvendinus apšvietimo modernizavimo projektus daugiau nei 50 procentų šviestuvų bus su energiją tausojančiomis LED lempomis.
Atnaujinama ir plečiama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų infrastruktūra, švarus vanduo ir valymo įrenginiuose susidariusio dumblo panaudojimas
Marijampolės savivaldybė stengiasi užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų namų būtų prijungti prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų. Todėl kiekvienais metais plečiama ši vandentvarkos infrastruktūra, taip stengiantis motyvuoti žmones atsisakyti dar vis naudojamų lauko tualetų ar ne visada geros kokybės vandens iš šulinio. Marijampolės savivaldybės aglomeracijoje vanduo centralizuotai tiekiamas net 98,8 proc. būstų, nuotekos centralizuotai surenkamos iš 98,5 proc. būstų. Šiam procentui gerinti kiekvienais metais investuojama į vandentvarkos infrastruktūros plėtrą. Kad būtų išvengta vandens švaistymo ir nutekėjimo yra diegiamas vandens nutekėjimo paieškos modelis. Kitas svarbus aspektas – vis daugiau vartotojų atsiskaito už vandenį pagal vandens apskaitos prietaiso rodmenis, o ne remiantis apskaičiuotu vidutiniu vandens kiekio suvartojimu.
Teisybės dėlei, Marijampolėje tiekiamas vanduo yra tiriamas kas savaitę ir jo kokybė yra išties aukšta. Tuo pasigirti gali tikrai ne kiekvienas miestas. Taip yra dėl to, kad po žeme slypintys vandens klodai yra sklidini švaraus vandens, kuris pratekėjęs per filtrus tampa puikiu atgaivos šaltiniu.
Panaudotas vanduo surenkamas į valymo įrenginius, kurie nešvarų vandenį išvalo ir išleidžia į natūralius vandens telkinius. Nuotekų vanduo taip pat yra kas savaitę reguliariai tiriamas. Valymo įrenginiuose susidaro dumblas, kuris yra panaudojamas elektros energijos gamybai. Išskyrus biodujas, dumblas sutankinamas, išdžiovinamas ir naudojamas laukų tręšimui ir rekultivacijai.
Populiarėjantis atliekų rūšiavimas, žaliųjų atliekų kompostavimas, atliekų surinkimas ir „waste to energy“ sistema
Marijampoliečiai kasmet išmeta beveik 17 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų bei 11,21 procentų išrūšiuotų atliekų. Nors išrūšiuotų atliekų skaičius nėra didelis, tačiau tendencija teikia vilčių – mišrių atliekų kiekiai mažėja, o išrūšiuotų atliekų kiekis yra augantis. Surinktos neišrūšiuotos atliekos patenka į Marijampolės mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius ir čia būna 100 procentų išrūšiuojamos atskiriant perdirbimui tinkamas antrines žaliavas, energetinę vertę turinčias atliekas ir biologiškai skaidžias atliekas. Taip pat netrukus Marijampolėje atsiras naujos rūšiuojamų atliekų konteinerių aikštelės ir tekstilės atliekų konteineriai.
Laidojimui į sąvartyną patenka apie 19 proc. atliekų. Sąvartyne susidaro filtratas, kuris tvarkomas atvirkštinės osmozės įrenginiu ir galiausiai – filtratas tampa švariu skysčiu, kurį galima išleisti į aplinką. Taip pat sąvartyne kaupiasi dujos, kurios irgi panaudojamos. Dujos patenka į biodujų jėgainę, kurioje gaminama elektra.
Marijampoliečiams buvo nemokamai išdalinta beveik 10 000 kompostavimo dėžių, kai kurie gyventojai dažnai naudoja sumeistrautas savas, dar kiti žaliąsias atliekas veža į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Čia gaminamas kompostas, kuris parduodamas arba kartais panaudojamas sąvartyno sluoksnių perdengimui.
Žaliosios miesto oazės, jauki daugiabučių aplinka, patogus pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas
Marijampolėje net 46 procentus bendros teritorijos užima žaliosios erdvės. Ir tiesų galime pagrįstai didžiuotis nuostabiais miesto parkais, kurie tartum žaliosios oazės įsilieja į miesto gyvenimą ir skatina gyventojus daugiau laiko praleisti gryname ore.
Daugiabučių namų gyventojai vis dažniau daugiau dėmesio skiria savo gyvenamajai aplinkai, rengia apželdinimo projektus ir naudojasi Marijampolės savivaldybės finansuojama galimybe nemokai įsigyti pageidaujamų želdinių, kad daugiabučių kiemai taptų jaukiais ir žydinčiais.
Tokiame kompaktiškame mieste kaip Marijampolė viskas lengvai pasiekiama pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, todėl daug dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimui ir naujų takų įrengimui. Planuojama, kad visi esami ir naujai įrengti dviračių takai galėtų susijungti į vieną ištisą sistemą, kad žmogui palikus automobilį namuose ir persėdus ant dviračio judėti būtų patogu ir saugu.
Meilė gamtai nuo pat mažens
Vaikai yra mūsų ateitis, ir tai, ko mes dar nesuprantame ar neįsaviname, jiems gali tapti įprasta kasdienybe. Tačiau sąmoningumą ir meilę gamtai reikia ugdyti nuo pat mažens. Būtent dėl to ugdymo įstaigos kasmet teikia paraiškas Marijampolės savivaldybei dėl projektų, kurie skatina vaikus pažinti aplinkosaugos svarbą, finansavimo.
Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos pasinaudodamos Savivaldybės parama rengia edukacijas, diskusijas, kuria parodas, organizuoja švarinimo akcijas, daro kūrybinius išmaniuosius užsiėmimus, organizuoja išvykas į saugomas gamtines teritorijas, kuria darželius ir žaliąsias palanges ar organizuoja pamokas apie naują daiktų gyvenimą.
Pradėkime nuo savęs – gamta įvertins ir mažą žingsnelį žaliosios krypties link
Kai kuriems žmonėms aplinkosauga asocijuojasi su vienokiais ar kitokiais draudimais ar papildomais mokesčiais. Marijampolėje nesiekiama drausti ar papildomai apmokestinti, o atvirkščiai – siekiama skatinti žengti, kad ir mažus, bet „žalius“ žingsnelius.
Pasak Marijampolės savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto pirmininko Karolio Dvylio, meilė gamtai turi prasidėti nuo pat mažens neformaliojo švietimo pagalba. Taip pat šiuolaikiniam žmogui svarbu, kad saugoti gamtą turi būti patogu, o tam reikalinga nuolat plėsti tinkamą infrastruktūrą – atliekų rūšiavimo konteinerius, dviračių takus, žaliąsias erdves.
Netrukus Marijampolės savivaldybėje pradės veikti speciali darbo grupė, kurioje dirbsiantys specialistai ieškos sprendimų ir pasiūlymų, padėsiančių gyventojams, įstaigoms ir verslo įmonėms eiti „žaliuoju“ keliu.
Taip pat norisi gyventojus įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir skatinti juos teikti savo siūlymus miesto aplinkosauginei būklei gerinti bei pranešti apie aplinkosauginius pažeidimus.
Svarstoma, kad Marijampolės viešosiose erdvėse galėtų atsirasti patrauklūs rūšiuojamų atliekų konteineriai-šiukšliadėžės. Tikimasi, kad tai paskatintų plastikinį buteliuką išmesti ne į paprastą šiukšliadėžę, bet būtent į tam skirtą.
Prasminga būtų plėsti daugiabučių aplinkos apželdinimo programą, kad kuo daugiau žaliųjų erdvių atsirastų ne tik mikrorajonuose, bet ir privačių namų kvartaluose.
Stebima tendencija, kad jaunoji karta nemažai dėmesio skiria ekologijai. Marijampolės savivaldybėje veikiančios įmonės galėtų išnaudoti šį augantį žmonių sąmoningumą ir laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Už tai įmonės pasipuoštų specialiu ženkliuku ir pritrauktų visą būrį gamtą mylinčių pirkėjų.
Kaip kad sako Karolis Dvylys, „mes kiekvienas galime žengti žalią žingsnį ir naudoti kuo mažiau popieriaus, atsakingai rūšiuoti atliekas, vis dažniau palikti automobilį namuose, apsipirkinėdami naudoti daugkartinius maišelius ar kitas pakuotes, aktyviai siūlyti gamtai draugiškas idėjas, sudrausminti aplinką teršiančius žmones ir padėti augti naujai kartai, skiepydami jai meilę gamtai“.
Pranešimą paskelbė: Neringa Tumelienė, Marijampolės savivaldybės administracija
