Pridedama komisijos biuro nuotrauka
Energetikos ir darnios plėtros komisijos (toliau – Komisija) pirmininkas Justinas Urbanavičius š. m. liepos 20 d. sušaukė Komisijos pasitarimą, kuriame buvo apžvelgta energetikai skirtų ES lėšų panaudojimas ir numatomos finansavimo kryptys gyventojams ir verslui.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas informavo, kad iš ES fondų 2021–2027 m. žaliajai pertvarkai yra numatyta 368 mln. Eur, kurie bus skiriami daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizavimo veiklai, tvariam judumui, energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – EAI) ir energijos efektyvumo didinimui centralizuoto šildymo, karšto vandens ir vėsinimo sistemose. Europos komisija tęsia REPowerEU iniciatyvą, kurios tikslai – rusiškos energijos importo pakeitimas kitais ištekliais, iškastinio kuro laipsniškas pakeitimas atsinaujinančia energetika ir energijos paklausos mažinimas. Šiems tikslams finansuoti lėšų poreikis europiniu mastu yra 210 mlrd. Eur iki 2027 m., tačiau labai svarbu rasti tinkamus finansavimo šaltinius. Tokie šaltiniai galėtų būti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų dalis (dar yra nepanaudota 225 mlrd. eurų), savanoriškas ES fondų lėšų perskirstymas (Sanglaudos politikos, kaimo plėtros fondai) ir apyvartinių taršos leidimų rezervas (20 mlrd. dotacijų). Dėl pastarojo Europos komisijoje kol kas nėra sutarimo nei dėl šaltinio tinkamumo, nei dėl galimo lėšų paskirstymo principo tarp šalių.
„Žalioji vietinė energetika – vienintelis tvarus kelias į energetinę nepriklausomybę“, pabrėžė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, pristatydama Lietuvos energetikos viziją iki 2030 m., kuomet daugiau kaip 93 proc. pagamintos energijos bus žalioji, o bendra įrengtoji AEI galia – 7 GW. Viceministrė informavo, kad iki 2030 m. daugiau kaip 1 mlrd. eurų bus skirta AEI ir energetiniam efektyvumui didinti: 389 mln. eurų – namų ūkio energetiniam savarankiškumui skatinti, 52,2 mln. eurų – energetiniam skurdui mažinti, 234,1 mln. eurų – greitesniam verslo perėjimui prie žaliosios energijos ir 300,9 mln. eurų – energijos gamybai bei efektyvumui didinti.
Pasak viceministrės, šiuo metu saulės energetika Lietuvoje išgyvena augimo bumą, tad ji pasveikino neseniai Seime priimtą „proveržio paketą“ – įstatymų pataisas, kuriomis siekiama įgyvendinti sklandžią ir greitą žaliosios energetikos plėtrą, mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi bei atliepti gyventojų poreikius. Sparčiai augant tiek verslo, tiek gyventojų investicijoms į saulės energetiką, D. Garbaliauskaitės teigimu, būtina užtikrinti tvarią ir skaidrią jos plėtrą bei suvaldyti galimą kainų augimą. Komisijos nariai domėjosi, kiek pagrįstas yra rinkoje stebimas nutolusių saulės elektrinių kainų augimas.
Komisijos posėdžio metu buvo aptartas rekordinis elektros tinklo pralaidumų rezervavimas, kuomet vos keleto savaičių laikotarpyje buvo daugiau nei dvigubai viršyta priimtame įstatyme numatyta 2 GW komercinių saulės elektrinių kvota. Aptarta, kad tokia nesubalansuota šio tipo elektrinių plėtra gali užkirsti kelią tolesnei gaminančių vartotojų, energetinių bendrijų, skirtų mažinti energetinį skurdą, plėtrai. Pastebėta, kad vienos technologijos gamybos perteklius sukeltų disbalansą, kuris turėtų reikšmingą įtaką elektrinių atsiperkamumui. Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skubiai turėtų atlikti pateiktų paraiškų leidimams plėtrai gauti vertinimą ir atitiktį teisės aktams bei užtikrinti, kad įstatyme numatyta 2 GW pralaidumų saulės elektrinėms kvota nebūtų viršyta. Perdavimo sistemos operatorius įstatyme nustatytais terminais privalo perskaičiuoti tinklo pralaidumus, kurie ateityje turėtų būti paskirstyti įstatyme numatyta prioriteto tvarka, t.y. gaminantiems vartotojams, atsinaujinančių energijos išteklių bendrijoms, verslo dekarbonizacijai, o taip pat pateikti verslui įsigyti valstybės organizuojamuose aukcionuose.
Komisijos pirmininkas nusprendė jau rugsėjo mėnesį atlikti parlamentinę kontrolę dėl pralaidumų saulės elektrinėms kvotų rezervavimo ir nutolusių saulės elektrinių kainų augimo.
Pranešimą paskelbė: Asta Markevičienė, Lietuvos Respublikos Seimas
