Remiantis ne gyvybės draudimo bendrovės BTA trejų metų duomenimis, vidutiniškai per metus užfiksuojama apie 17 tūkstančių eismo įvykių, per dieną įvyksta 48 įvykiai kelyje, tuo tarpu vieno eismo įvykio žala vidutiniškai – 3700 litų. Pagrindinės avaringumo priežastys Lietuvoje kelis metus iš eilės yra greičio viršijimas bei vairuotojų nekantrumas eismo spūstyse, rodo įmonės statistika.
„Didelis greitis – įsisenėjusi, visiems gerai žinoma problema keliuose. Tai ne tik didina degalų sąnaudas, bet ir kelia pavojų eismo saugumui. Labai savimi pasitikintis vairuotojas, atlikdamas rizikingus manevrus, dažnai suerzina aplinkui esančius eismo dalyvius. Tokiais atvejais prasideda “karas keliuose”. Neretai susierzinę vairuotojai yra linkę kerštauti, vejasi juos supykdžiusį automobilį, imasi agresyvių veiksmų,“ – kalbėjo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak specialisto, vieno įvykio metu automobilio vairuotojas pradėjo persekioti kitą vairuotoją, neva jam sutrukdžiusį kelyje. Pasivijęs užblokavo kelią, ištempė vairuotoją iš automobilio, grasino smurtu. Nemažai atvejų užfiksuota, kai susierzinę vairuotojai nulaužia veidrodėlius, sulanksto valytuvus ar apspardo automobilį.
BTA specialistai pataria, kaip elgtis kelyje, kad būtumėte saugūs ir apsaugotumėte kitus eismo dalyvius
Vairuotojai turėtų įsiminti vieną dalyką – jie nėra vieni kelyje. Prieš atlikdami bet kokį manevrą, pirmiausia jie turėtų pagalvoti ne tik apie save, bet apie kitus eismo dalyvius, įsitikinti, kad darydami manevrą niekam nesutrukdys, nesukels pavojingos situacijos.
Persirikiuokite tik įsitikinę saugumu
Persirikiuoti derėtų tik įsitikinus, kad gretima juosta laisva ir niekam nebus trukdoma. Reiktų planuoti savo kelionės maršrutą, ir jeigu žinoma, kad už kelių šimtų metrų reiks sukti į dešinę, neverta lenkti priekyje važiuojančios transporto priemonės, o vėliau staiga stabdyti ir sukti į dešinę. Ką tik aplenktas vairuotojas gali nespėti laiku sustabdyti savo transporto priemonės ir atsitrenkti į priekyje važiavusį automobilį. Pastarasis lieka kaltas, nebent pašaliniai liudininkai, arba vis populiarėjanti priemonė – vaizdo registratorius, įrodo kitaip.
Būkite supratingi eismo spūstyse
Jeigu kitas eismo dalyvis nori persirikiuoti eismo spūstyje, ar kaip kitaip pakeisti važiavimo kryptį, jį derėtų praleisti. Juk vienas spūstyje praleistas automobilis, kelionę prailgins tik keletu sekundžių, tačiau kitoje vietoje, tikėtina, sumažins spūstį už savęs. Jei visi vairuotojai būtų mandagesni ir supratingesni, spūstys greičiau išsisklaidytų.
Nenaudokite rūko žibintų be reikalo
Svarbu atkreipti dėmesį, kad be reikalo nederėtų naudoti rūko žibintų. Juos naudoti reikia tik esant rūkui ar krituliams. Kitu metu jie akina aplinkinius vairuotojus. Apskaičiuota, kad 80 kilometrų į valandą greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nuvažiuoja 22 metrus ir tas kelias sekundes apakintas vairuotojas kelia itin didelį pavojų pėstiesiems ir kitiems įvykio dalyviams.
Važinėkite tik tinkamai sureguliuotais žibintais
Automobilio žibintai privalo būti tinkamai sureguliuoti, nors dažnas lietuvis tuo susirūpina tik prieš techninę apžiūrą. Priešingu atveju jie gali akinti kitus eismo dalyvius, taip sukeldami pavojų jums ir aplinkiniams.
Įvažiuokite į sankryžą tik įsitikinę, kad laiku spėsite iš jos išvažiuoti
Pagal kelių eismo taisykles, draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jeigu joje yra kliūtis, dėl kurios nebus galima išvažiuoti iš sankryžos laiku. Tai yra itin opi didmiesčių problema. Piko metu skubantys vairuotojai dažnai įvažiuoja į sankryžą, o iš jos išvažiuoti negali dėl priekyje esančios automobilių kolonos. Įvažiavęs į sankryžą vairuotojas užtveria kelią kitu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Tokios situacijos itin dažnai sukelia konfliktus tarp vairuotojų, kartais neapsiribojama vien garso signalu, vairuotojai išlipa iš automobilio norėdami „paauklėti“ kitą.
Važiuokite laikydamiesi dešinės
Pagal KET reiktų važiuoti kiek įmanoma arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, arba dešinesne juosta, jeigu yra kelios juostos ta pačia kryptimi. Važiuojant keliu, kuriame yra po vieną juostą kiekviena kryptimi, važiavimas kairiau blogina iš paskos važiuojančių vairuotojų matomumą, trukdo lenkimui. Ypač derėtų pagalvoti apie kitus vairuotojus, jei važiuojate lėčiau nei leidžiama pagal KET ar bendras srautas – tokiu atveju iš paskos važiuojantys vairuotojai būna priversti apvažiuoti priekyje važiuojančią transporto priemonę iš dešinės.
Britanijos mokslininkai, atlikę tyrimą išskiria penkias labiausiai erzinančių vairuotojų kategorijas:
„Greitai sutrinkantys“ vairuotojai. Kai užsidega žalia šviesoforo šviesa, prieš pajudėdami iš vietos, jie pirmiausia suskaičiuoja iki trijų ir dažnai pradeda važiuoti neatleidę rankinio stabdžio. Dažnai sumaišo dešiniojo ir kairiojo posūkio signalus bei daro kitas žioplas klaidas. Jie sukelia mažai eismo įvykių, tačiau labai erzina aplinkinius.
„Stresuojantys vairuotojai“. Jie paprastai išlaiko vairavimo egzaminą per savo 18-ąjį gimtadienį ir iš karto sėda už galingo automobilio vairo. Jie nekenčia visko, kas tik pasitaiko jo kelyje, dėl ko jam tenka spausti stabdžių pedalą. Beveik du trečdaliai šios kategorijos vairuotojų jau patyrė bent po vieną eismo įvykį.
„Konfliktiški“ vairuotojai. Jie pasitiki savimi bet kurioje situacijoje kelyje, tačiau atsitikus bet kokiam nesklandumui ūmai užsiplieskia. Jie norėtų tiesiog pervažiuoti visus vairuotojus, kurie kelyje dykinėja, paauklėti kitus vairuotojus, kurie žūtbūt nori įžūliai pravažiuoti pirmi, ir sutraiškyti tuos automobilius, kurie tiesiai prieš nosį užima pasirinktą stovėjimo vietą.
Vairuotojai „prielipos“. Jie pasitiki savimi, bet visada stengiasi važiuoti kuo arčiau priekyje esančio automobilio. Tokiu atveju jei priekyje važiuojantis vairuotojas staigiai spaustų stabdžio pedalą už jo esantis vairuotojas statistiškai 95 procentais padaro avariją.
Šiuo metu veikia keturi BTA filialai, įsteigti Lietuvoje, Estijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Bendrovės centrinėje būstinėje Latvijoje ir atstovybėse kitose šalyse dirba virš 1100 darbuotojų. BTA valdo platų klientų aptarnavimo tinklą Baltijos šalyse, kurį sudaro daugiau kaip 180 klientų aptarnavimo padalinių. Be to, BTA veikia ir kitose Europos Sąjungos šalyse – įkurtos bendrovės atstovybės Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.
