Per devynis šių metų mėnesius atsiskaitymų SEB banko išduotomis mokėjimo kortelėmis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padaugėjo beveik penktadaliu − 18 procentų. Banko duomenimis, dažniausiai mokėjimo kortele linkę atsiskaityti didmiesčių (įskaitant ir jų rajonus), ypač Vilniaus, ir kai kurių šalies kurortų gyventojai, o gryniesiems pinigams pirmenybę daugiausiai teikia Jonavos ir Tauragės bei jų rajonų gyventojai. SEB statistika rodo, kad, pavyzdžiui, vilniečių banko klientų atsiskaitymo kortele dalis, palyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais, yra didžiausia − jie iš visų pinigų, kuriuose išleidžia mokėdami kortele ir grynaisiais pinigais, 43 proc. moka kortele. Tuo tarpu Jonavoje ir Tauragėje, įskaitant ir jų rajonus, šis rodiklis yra beveik perpus mažesnis − 24 procentai. Visų SEB…

Dauguma moterų yra labiau linkusios skolintis mažesnes pinigų sumas, jas išsimokėti laiku ar net anksčiau galutinio paskolos grąžinimo termino nei vyrai. Taip pat dažna dailiosios lyties atstovė skolinasi tik būtiniausioms reikmėms, o vyrai – naujam automobiliui ar net tam, kad grąžintų prieš tai pasiimtą paskolą. Tokias tendencijas atskleidžia vidiniai kompanijos „Provident Finansai“ duomenys bei Centrinės ir Rytų Europos šalyse atlikta finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa. Remiantis vidiniais kompanijos „Provident Finansai“ duomenimis, vidutinė paskolos suma, kurią dažniausiai skolinasi moterys – 405 eurai, vyrai tuo tarpu – apie 440 Eur. Tačiau moterys ne tik skolinasi mažiau, bet ir yra labiau linkusios kuo greičiau išsimokėti paskolą. Iš paskolas anksčiau nei…

Pusė didžiųjų įmonių Baltijos šalyse mano, kad jų sėkmė ateityje labiausiai priklausys nuo darbuotojų dalyvavimo įmonės veikloje, t. y. emocinio ryšio su darbu, atsidavimo organizacijai. Tokius duomenis atskleidė SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa. „Didžiosios Baltijos šalių įmonės mano, kad darbuotojų dalyvavimas įmonės veikloje yra vienas pagrindinių veiksnių, lemsiančių verslo sėkmę ateityje. Nuo to, kaip darbuotojai įsitraukę į įvairius verslo procesus, jų valdymą, priklauso įmonių darbo efektyvumas, produktyvumas. Be to, tai glaudžiai siejama su darbuotojų lojalumu ir galima personalo kaitos rizika“, − sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Tam, kad aktyvesnis darbuotojų dalyvavimas įmonės veikloje yra…

Daugiau negu trečdalis (35 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad juos domintų nuosavo verslo kūrimas, o savo idėjas įgyvendinę ir įkūrę verslą jau yra vienas iš dvylikos mūsų šalies gyventojų (8 proc.). Palyginti su Latvija ar Estija, lietuvių optimizmas dėl aplinkos sąlygų kurti verslą auga sparčiausiai − tai atskleidė Baltijos šalyse atliktas SEB banko tyrimas. Beveik kas antras Lietuvą mato kaip palankią šalį verslui Tyrimo duomenimis, kiek mažiau negu pusė (44 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų šalyje verslą kurti paprasta. Estijoje taip manančių yra daugiau negu pusė (54 proc.), o Latvijos gyventojams būdingas didžiausias skeptiškumas dėl aplinkos palankumo kuriant verslą – čia mažiau negu trečdalis (27 proc.) gyventojų pritaria teiginiui,…

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto. Šiuos duomenis atskleidė SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa. Apklausos duomenimis, Lietuvoje artimiausius metus palūkanų stabilumo tikisi trys ketvirtadaliai (75 proc.) didžiųjų bendrovių. Palyginti su analogiška SEB bankų apklausa 2014 metų rugsėjį, tokių įmonių dalis nepakito. „Matome, kad…

Nukritęs lėktuvas, sudaužyta transporto stotelė arba iki pelenų supleškėjęs šeimos namas. Visi šie įvykiai, nors ir labai skirtingi, atneša moralinę ir finansinę žalą, kuri atitenka konkrečiam asmeniui, verslui ar draudimo bendrovei. Natūralu, kad daugelis norėtų iš anksto žinoti, kas laukia rytoj, ir nuspėti tokius įvykius kaip finansų rinkų svyravimai, epidemijų protrūkiai ar stichinės nelaimės. Nors tikslus ateities numatymas kol kas lieka tik filmų scenarijuose, kai kuriems žmonėms ateities prognozavimas ir modeliavimas yra ne svajonė, bet realus darbas – beje, dar ir prestižinis bei šiandien atveriantis nemažai galimybių. Taip apie vieną esminių profesijų draudimo versle – aktuarą – kalba draudikai. Aktuaro darbas iš tiesų neturi nieko bendra su bandymais nuspėti ateitį…

Šiais metais Lietuvos ekonomika tik atsigauna nuo patirtų sukrėtimų, tačiau jau 2016-aisiais bus daugiau gerų žinių, prognozuoja DNB banko analitikai. Sparčiau kils darbo užmokestis, toliau augs vidaus vartojimas, geriau seksis eksportuotojams. „Šiemet Lietuvos ūkis išgyvena prisitaikymo prie Rusijos rinkos netekties etapą, tačiau sulėtėjimas yra laikinas ir jau dabar matome stiprėjančius ekonomikos atsigavimo ženklus. Kitąmet prie atsparaus ir dinamiško vidaus vartojimo prisijungs ir persitvarkęs eksporto variklis“, – teigia Jekaterina Rojaka, DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims. Šiandien DNB analitikai pristatė atnaujintas Baltijos šalių ekonomikos prognozes. Šiemet sparčiausiai turėtų augti Latvijos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,5 proc. Lietuvos BVP augimas sieks 1,7 proc., o Estijos – 1,5 procento. Kitiems metams…

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. Jų metu banko specialistai skatina paauglius pagalvoti apie savo ateitį ir duoda praktiškų patarimų, padedančių atsakingai elgtis su pinigais. „Jaunimo finansų valdymo įpročiai formuojami ne tik namuose, bet ir mokykloje. Todėl jose nusprendėme rengti interaktyvias diskusijas su moksleiviais – pasidalinti nuomonėmis apie tai, kaip mūsų gyvenimas atrodys ateityje: kaip kasdienę rutiną keis technologinė pažanga, kokių profesijų atsiras, kokių įgūdžių ir žinių reikės būsimiems specialistams, kaip visa tai pakeis finansų planavimą“, – pasakoja SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras. Diskusijos skatina moksleivius susimąstyti…

Jau visai arti šaltasis metų sezonas, kuris dažnai asocijuojasi ne tik su padidėjusiomis, bet ir su neplanuotomis finansinėmis išlaidomis. Tačiau paaiškėjo, jog kas antras tautietis, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis – sunkiai išsiverstų nesiskolinęs. Tokią tendenciją atskleidė Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu atlikta „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa. Atliekant tyrimą visų respondentų buvo teiraujamasi, ar nesiskolindami jie susitvarkytų atsiradus neplanuotoms finansinėms išlaidoms, siekiančioms 430 eurų. Paaiškėjo, kad  tik penktadaliui tai nesukeltų didesnių problemų, tuo tarpu sunkiai galėsiantis išsiversti be paskolos atsakė kas antras respondentas. Beveik trečdalis teigė, jog nėra tikri, ar susitvarkytų su tokiais netikėtumais be papildomo pinigų šaltinio. Lyginant Lietuvos respondentų atsakymus su Europos vidurkiu, mūsų šalies rezultatai…

Pusė tėvų, turinčių nepilnamečių vaikų, vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiria 150-300 EUR. Panašiai daliai tėvų (45 proc.) vieno vaiko išlaikymas kainuoja 30-150 EUR, o daugiau nei 300 EUR tam skiria vos 6,5 proc. tėvų. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tokia pat apklausa buvo atlikta ir praėjusiais metais. Pernai daugiausia tėvų vaikams išlaikyti taip pat skyrė 150-300 EUR, tačiau tėvų, skiriančių didesnes sumas, dalis, buvo didesnė. Daugiau nei 300 EUR vaikams išlaikyti pernai skyrė 13 proc., o šiemet – 6,5 proc. nepilnamečius vaikus auginančių tėvų. Dalis tėvų, skiriančių vaikams 30-150 EUR per mėnesį, pernai buvo mažesnė (37 proc. lyginant su 45 proc.). „Tyrimas…