Šventiniai džiaugsmai ir rūpesčiai gali gerokai blaškyti vairuotojus viso kalėdinio laikotarpio metu, tačiau daugiausiai pavojų kelyje tyko prieš pat šventėms pasibeldžiant į duris – gruodžio 23-ąją dieną. Būtent likus vos vienai dienai iki Kūčių Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje praėjusį šventinį laikotarpį fiksavo daugiausiai eismo įvykių – net 69. Tą dieną vairuotojai patyrė nuostolių už beveik 36 tūkst. eurų. Tuo metu pirmąją Naujųjų metų, kaip ir Kalėdų dieną, gyventojai arba nėra linkę sėsti prie vairo, arba vairuoja itin atsargiai – nelaimių šiomis dienomis draudikai praėjusiais metais fiksavo rekordiškai mažai – atitinkamai 9 ir 10. „Įsibėgėjant Kalėdų karštinei ir dovanų pirkimo bumui gyventojai užplūsta prekybos centrus, automobiliais keliauja tvarkyti įvairių reikalų,…
DNB: išmaniaisiais telefonais atsiskaitymų jau daugiau nei banko skyriuose
Šių metų lapkritis buvo pirmasis mėnuo, kai naudojantis DNB mobiliosios bankinkystės programėle buvo atlikta daugiau finansinių operacijų nei visuose DNB banko skyriuose. „Šis simbolinis faktas parodo, kaip keičiasi šiuolaikinė bankininkystė ir gyventojų finansinė elgsena. Banko programėlė tampa vis svarbesniu įrankiu tvarkyti kasdienius finansus ir ši tendencija jau dabar yra akivaizdi. Matome, kad pradėję naudoti programėles, žmonės vis rečiau naudojasi kitais bankų kanalais“, – teigė DNB Verslo plėtros tarnybos vadovas Tadas Sudnius. Lapkričio duomenimis, apie 2,5 proc. visų finansinių operacijų buvo atliekama naudojantis mobiliojo banko programėle – beveik tiek pat ir banko skyriuose. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad atsiskaitymų kiekis mobiliojoje bankininkystėje sparčia auga, kai banko padaliniuose – nuosekliai mažėja.…
Didžiausias „Bigbank“ grupės paskolų portfelio augimas antrą ketvirtį iš eilės – Lietuvoje
Specializuoto Estijos kapitalo banko „Bigbank“ grupės pelnas trečią šių metų ketvirtį sudarė 4,3 mln. EUR, o paskolų portfelis paaugo 10,6 mln. EUR. Didžiausias paskolų portfelio augimas iš visų banko grupei priklausančių šalių antrą ketvirtį iš eilės užfiksuotas Lietuvoje. „Palūkanų pajamos trečią šių metų ketvirtį sudarė 23,6 mln. EUR, t.y. 7,6 mln. EUR daugiau nei pernai tuo pačiu periodu. Augimą ir pelną šį ketvirtį labiausiai lėmė paskolų portfelio didėjimas. Apskritai, augimas išliko nuoseklus, tad žvelgdami į visus metus, tikimės gerų rezultatų“, – sako „Bigbank“ valdybos narys Kaido Saar. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausias „Bigbank“ tikslas yra tapti dar efektyvesniu. „Pamažu augančios palūkanų pajamos ir mažėjančios palūkanų išlaidos rodo, kad esame teisingame…
J. Varanauskienė: „Pirmieji metai su euru – daugiau pajamų, bet didesnės ir išlaidos“
Įvedus eurą, gyventojų pajamos toliau didėjo, nors tą pajuto toli gražu ne visi – daugiausia jaunesni, įgiję paklausias profesijas. Tačiau daugelis pastebėjo, kad įvedus eurą padidėjo kainos, ypač įvairių paslaugų. Tam įtakos galėjo turėti ne visada matematiškai tikslus apvalinimo efektas ir didėjančios darbo jėgos sąnaudos, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Pajamos toliau didėjo, bet daugelis to nepajuto Po to, kai buvo įvestas euras, vidutinės dirbančiųjų pajamos toliau didėjo. Vidutinis darbo užmokestis į rankas trečią šių metų ketvirtį buvo 569 Eur – 28 Eur (5,2 proc.) didesnis negu antrą metų ketvirtį ir 15 Eur (2,7 proc.) didesnis negu prieš metus. Vidutinis realusis darbo užmokestis per metus…
Lietuvos gyventojai pasisakė, kokios nelaimės gadina atostogas
Paspaudus šaltukui gimtinėje ne vienam kyla mintis nusipirkti bilietą ir išvykti pasikaitinti į šiltus kraštus. Mažėjant keliautojų srautams į Egiptą bei Turkiją, lietuviai juos keičia kitais šiltais kraštais. Prie apledėjusių Lietuvos gatvių ir švelnios saulės pripratę žmonės ne visuomet moka apsisaugoti svečioje šalyje. Draudimo bendrovės BTA atliktas tyrimas parodė, kad kelionės metu lietuviai dažniausiai nukenčia nuo saulės spindulių. „Politinė situacija bei neramumai užsienio šalyse keičia lietuvių kelionių kryptis. Užklausų dėl kelionių į Turkiją lapkritį sulaukėme 15 proc. mažiau nei spalį, kai užklausų buvo 99-ios. Kelionių į Turkiją pardavimai tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo kone trečdaliu. Tuo tarpu kelionėmis į Egiptą lapkritį mūsų klientai domėjosi du kartus mažiau nei spalį, o pardavimai…
Atsiskaitymai bankų kortelėmis − ketvirtadaliu spartesni nei anksčiau
Per ketverius metus atsiskaitymai bankų kortelėmis prekybos vietose paspartėjo ketvirtadaliu, t. y. 6 sekundėmis. 2011 metais Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikto tyrimo, kai buvo nustatoma atsiskaitymų prekybos vietose trukmė, duomenimis, mokėjimas kortele vidutiniškai truko 25 sekundes. Dabar atsiskaityti kortele vidutiniškai užtrunka 19 sekundžių. Tai rodo šiais metais SEB banko iniciatyva pakartotas toks pat tyrimas. Naujausio tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.) mokėjimo bankų kortelėmis operacijų prekybos vietose trunka iki 15 sekundžių, dar ketvirtadalis (25 proc.) − nuo 16 iki 25 sekundžių. „Mokėjimo kortelių turėtojai šiandien aptarnaujami greičiau, todėl, kad bankai tobulina savo sistemas, taip pat stiprėja ryšio linijos, keičiasi technologijos. Dabar diegiami naujos kartos elektroniniai kortelių skaitytuvai yra didesnės atminties,…
Tyrimas: paskolų neimtų pramogoms, drabužiams ir atostogoms
Pirmoje vietoje tarp priežasčių, dėl kurių gyventojai neimtų paskolos – pramogos, antroje – drabužiai ir papuošalai. Taip pat daugėja gyventojų, teigiančių, kad niekuomet nesiskolintų atostogoms, automobiliui ir buitinei technikai įsigyti. Tokius duomenis parodė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta apklausa. Toks pat tyrimas buvo atliktas ir praėjusiais metais. Pernai pramogoms teigė niekuomet nesiskolinsiantys 90 proc. gyventojų, o šiemet šis skaičius ūgtelėjo iki 93 proc. Šiais metais taip pat didėjo skaičius žmonių, kuriems drabužiai ar papuošalai neatrodo vertinga priežastis imti paskolą. Šiemet jis sudarė 82 proc., pernai – 73 proc. Tyrimas taip pat parodė, kad atostogoms šiemet nesiskolintų 75 proc. gyventojų, kai pernai šis skaičius siekė 59 proc. „Apklausos duomenys rodo,…
Nematomi gaisro nuostoliai: pelenais virtusi tapatybė, finansiniai sandoriai ir diplomai
Gaisro metu liepsnos negailestingai pasiglemžia ne tik baldus, buitinę techniką, kitus vertingus daiktus – pelenais virsta ir materialinės vertės neturintys daiktai, dėl kurių susirūpiname tik jų netekę. Draudikai sako, kad prarasti asmens dokumentai, banko kortelės, įvairios sutartys, paslaugų internete prisijungimo duomenys, draudimo liudijimai ir kiti tiesioginės materialinės vertės neturintys, tačiau kiekvienam labai svarbūs ir reikalingi dokumentai paprastai virsta vienu pirmųjų rūpesčių ištikus nelaimei. Norėdami apsaugoti tiesioginės materialios vertės neturintį turtą, gyventojai pageidauja apdrausti net ir tokius daiktus kaip restorano meniu ar nuotraukų albumus. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, įvairūs namuose laikomi dokumentai gali būti apdraudžiami nuo gaisro, suliejimo vandeniu ar vagystės kartu su visais…
Daugiau nei 2 tūkst. atvejų, kai kelionė baigėsi šalikelėje: nuo variklio gedimų iki tuščio bako
Patogi kelionė automobiliu gali virsti daug streso sukeliančia patirtimi ne tik įstrigus transporto spūstyje ar patekus į avarinę situaciją. Situacijos, kai automobilis sustoja tiesiog kelyje ir nebegali pajudėti iš vietos, geriausiai pažįstamos pagalbos kelyje paslaugas teikiantiems draudikams. Jų teigimu, visiškai apsisaugoti nuo nemalonios staigmenos kelyje negali net ir naujausias transporto priemones vairuojantys gyventojai, tačiau gedimų prevencija galėtų padėti išvengti didžiosios dalies neplanuotų sustojimų. Anot Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, per pastaruosius metus iš viso buvo užregistruoti 2344 atvejai, kai vairuotojams prireikė skubios pagalbos kelyje dėl jų vairuojamų transporto priemonių patirto kritinio gedimo. Dalies šių atvejų, draudikų atstovo teigimu, galėjo būti išvengta, jei transporto…
Tirs, kaip lietuvių gyvenimas pasikeitė per paskutinius 25 metus
Lietuvos miestų ir rajonų gyventojai šiomis dienomis neturėtų nustebti namuose sulaukę svečių, besidominčių jų gyvenimu dabar ir anksčiau, klausiančių, ką šie mano apie euro įvedimą ar valstybės institucijų darbą ir, ar šiandien jie jaučiasi laimingesni nei prieš dešimtį ar dvidešimt metų. Lietuvių nuomonę šiais klausimais norima išgirsti ne šiaip sau. Lapkritį pradėtas vykdyti didelio mąsto tarptautinis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Pasaulio banko organizuotas tyrimas „Gyvenimas pereinamuoju laikotarpiu“. Jame dalyvaus 3000 visos Lietuvos gyventojų. Tyrimas vykdomas ne tik Lietuvoje – bus apklausti ir Graikijos, Vengrijos, Gruzijos, Kroatijos, Lenkijos, Ukrainos, Kipro, Azerbaidžano, Armėnijos, Vokietijos, Italijos ir daugelio kitų šalių gyventojai. Visose šalyse tikimasi aktyvaus gyventojų dalyvavimo apklausose. Jų rezultatai atskleis…