Mažakraujystė dažnai laikoma nepavojinga būkle, tačiau iš tiesų ji gali turėti reikšmingą poveikį bendrai savijautai ir sveikatai. Nors dalis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių aiškių simptomų, ši liga gali tyliai progresuoti ir lemti įvairius organizmo sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kas yra mažakraujystė, kaip ji pasireiškia, kokios jos priežastys ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Mažakraujystė, arba anemija, yra viena dažniausių jaunų žmonių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje anemija serga apie 30 proc. gyventojų. Ja dažniau serga moterys nei vyrai. Vaikų iki 5 metų sergamumas siekia 41,4 proc., moterų nuo 15 iki 49 metų – 33,7 proc., o vyrų – apie 11,3 proc. Nėščiosios taip pat priklauso didelės rizikos grupei…
Medikė įspėja apie klastingas kepenų ligas: kodėl tyrimus svarbu atlikti net jei nieko neskauda?
Kepenys – gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daugybę funkcijų: nuo medžiagų apykaitos ir detoksikacijos iki tulžies gamybos bei maistinių medžiagų kaupimo. Deja, šis organas apie suprastėjusią būklę ilgai „tyli“, todėl apie kepenų sveikatą dažnai susimąstome tik atsiradus rimtiems negalavimams. Reguliarūs laboratoriniai tyrimai yra pagrindinė priemonė, padedanti laiku pastebėti pakitimus ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms. Kepenys yra vienas įspūdingiausių žmogaus organų, pasižymintis sudėtingomis funkcijomis ir išskirtiniu gebėjimu atsinaujinti: net likus apie 25 proc. audinio, jos gali atkurti savo dydį ir funkciją. Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, dėl šių savybių kepenų ligos dažnai vystosi lėtai ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų. Padidėję kepenų fermentų (ALT ir AST) rodikliai…
Lėtinis nugaros ar sąnarių skausmas gali slėpti rimtą ligą – vienas tyrimas padeda rasti priežastį
Sąnarių skausmas ar sustingimas gali būti rimtų, tačiau sunkiai atpažįstamų ligų signalas. Vienas pagrindinių įrankių, padedančių gydytojams išsiaiškinti šių simptomų kilmę – HLA-B27 tyrimas. Nors šis rodiklis savaime nėra galutinė diagnozė, jis suteikia svarbios informacijos apie specifinių reumatinių bei akių susirgimų riziką ir padeda planuoti tolesnius tyrimus. „Šiuo tyrimu nustatoma, ar kraujo mėginyje yra žmogaus leukocitų antigenas B27 (HLA-B27). Tai baltųjų kraujo kūnelių paviršiuje esantis baltymas, padedantis imuninei sistemai atpažinti savas organizmo ląsteles. Kiekvienas asmuo paveldi unikalų HLA antigenų derinį, kuris randamas visų branduolį turinčių ląstelių paviršiuje. HLA-B27 antigeną turi apie 5–10 proc. žmonių. Nors jis pats nesukelia ligos, jo buvimas didina riziką susirgti tam tikromis autoimuninėmis būklėmis, ypač ankiloziniu…
Aknė vis dažniau kankina ir suaugusiuosius: priežastis atrasti neretai padeda tik kraujo tyrimai
Aknė – itin dažnai pasitaikanti odos problema, kuri gali paveikti ne tik išvaizdą, bet ir pasitikėjimą savimi bei emocinę savijautą. Nors dažnai manoma, kad ši būklė būdinga tik paaugliams, vis daugiau suaugusiųjų taip pat susiduria su įvairiomis aknės formomis. Jos atsiradimą gali lemti ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir stresas, mityba, gyvenimo būdas ar net kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Dėl sudėtingų priežasčių ir skirtingos eigos aknės gydymui dažnai nepakanka tik tinkamos odos priežiūros. Norint efektyviai su ja kovoti visų pirma reikia išsamesnio organizmo ištyrimo. Nors aknė dažniausiai prasideda paauglystėje, tai tikrai nėra vien jaunuolių problema. Aknė gali varginti ir suaugusiuosius – tiek vyrus, tiek moteris. Tiesa, pastarosioms vyresniame amžiuje ji…
Alergijų daugėja: simptomai gali būti netikėti, o tikrąją priežastį padeda nustatyti tyrimai
Nors alergijos dažnai siejamos tik su sezonine sloga ar bėrimais, jų tikrasis poveikis yra kur kas platesnis. Šiandien jos vis dažniau pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms ir gali paveikti ne tik kvėpavimo takus ar odą, bet ir virškinimą ar bendrą savijautą. Dėl tokios simptomų įvairovės alergijas atpažinti ne visada lengva, todėl neretai prireikia detalesnio ištyrimo. Alergijų daugėja neatsitiktinai – tai glaudžiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad įtakos turi tiek aplinkos pokyčiai, tiek mūsų kasdieniai įpročiai. „Mažiau natūralios aplinkos, daugiau taršos, pasikeitusi mityba ir gyvenimas mieste keičia mūsų imuninės sistemos veikimą. Prisideda ir vadinamoji higienos hipotezė – vaikai šiandien rečiau susiduria su…
Ilgaamžiškumo medicina: ką apie mūsų sveikatą pasako kraujo rodikliai
Ilgaamžiškumą lemia ne tik genetika, bet ir mūsų gyvenimo būdas bei dėmesys savo organizmui. Šiuolaikinė medicina vis didesnę reikšmę teikia kraujo biožymenims – rodikliams, kurie padeda stebėti organizmo senėjimo procesus ir įvertinti ligų riziką dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams. Nors kraujo tyrimai negali tiksliai numatyti gyvenimo trukmės, jie suteikia vertingų įžvalgų apie bendrą sveikatos būklę ir padeda priimti sprendimus, leidžiančius ilgiau išsaugoti gerą savijautą bei gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais medikai visame pasaulyje sutaria, kad kraujo tyrimai gali būti vertingu įrankiu anksti įvertinti organizmo senėjimo procesus ir galimus sveikatos rizikos veiksnius. Ir nors genetika turi įtakos ilgaamžiškumui, tyrimai rodo, kad didžiąją dalį jo lemia gyvenimo būdas ir mūsų pasirinkimai. „Be abejo,…
Hormonai, stresas ar net bakterijos: kas iš tikrųjų gali sukelti migreną?
Migrena yra viena dažniausių neurologinių ligų pasaulyje, daranti didelę įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei, darbingumui ir kasdienei veiklai. Nors ji gana paplitusi, ši būklė vis dar dažnai suprantama neteisingai – jos priežastys ir provokuojantys veiksniai gali būti labai įvairūs. Daugeliu atvejų migrena diagnozuojama pagal simptomus ir ligos istoriją, tačiau kartais prireikia ir tyrimų. Migrenos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio hemicrania, reiškiančio „pusė galvos“. Šiai būklei būdingi pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. Migrena pasireiškia apie 12–15 proc. gyventojų. Kasmet ją patiria iki 17 proc. moterų ir apie 6 proc. vyrų. „Migrena itin dažnai pasitaiko paauglėms mergaitėms ir moterims. Tyrimai rodo, kad paauglystėje mergaitės migrena serga žymiai dažniau nei berniukai, o vaikystėje prasidėjusi…
Skydliaukės sutrikimai vyresniame amžiuje: kodėl juos sunku atpažinti?
Skydliaukės sutrikimai vyresniame amžiuje pasitaiko dažnai, tačiau juos atpažinti būna sunku – simptomai neretai yra netipiniai arba tiesiog palaikomi natūraliais senėjimo požymiais. Tad itin svarbu suprasti amžiaus nulemtus hormonų pokyčius ir mokėti laiku pastebėti ankstyvuosius ligos ženklus. Su amžiumi skydliaukė dirba šiek tiek lėčiau. TSH – hormonas, kuris skatina skydliaukę veikti – dažniausiai šiek tiek didėja, o T4 – pagrindinis skydliaukės hormonas – ir T3 (aktyvesnė T4 forma) dažniausiai lieka nepakitę. „Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko hipotirozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Subklinikinei formai būdingas tik padidėjęs TSH, tačiau T4 kiekis išlieka normalus. Tikroji hipotirozė nustatoma, kai TSH padidėja ir T4 sumažėja. Retais atvejais hormonų trūkumas…
Medikė įvardijo tyrimus, kuriuos privalo atlikti kiekviena moteris: leis išvengti ligų, padės susigrąžinti energiją, žvilgančią odą ir tvirtus nagus
Po žiemos daugelis moterų pajunta energijos trūkumą, nuotaikų svyravimus bei pastebi suprastėjusią odos ir plaukų būklę. Šie pokyčiai neretai signalizuoja apie išsibalansavusią hormonų pusiausvyrą. Norint susigrąžinti žvalumą, itin svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus. „Tikslinga sveikatos priežiūra bei laiku atlikti kraujo ir hormonų tyrimai padeda ne tik išsaugoti grožį, bet ir užtikrinti puikią savijautą. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į organizmo signalus, atlikti rekomenduojamus tyrimus bei konsultuotis su gydytoju. Sveikas gyvenimo būdas ir ankstyva diagnostika leidžia išlaikyti energiją bei gyvybingumą visais amžiaus tarpsniais“, – teigia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė. Tyrimai, kuriuos moterims atlikti būtina Moters sveikata skirtingais gyvenimo etapais keičiasi, todėl profilaktinių tyrimų…
Nemalonūs virškinimo simptomai gali rodyti bakteriją, didinančią skrandžio vėžio riziką
Pilvo pūtimas, skausmas ar rėmuo bent retkarčiais vargina daugelį žmonių. Dažniausiai tai siejama su persivalgymu, stresu ar netinkama mityba. Tačiau jei simptomai kartojasi, stiprėja arba trikdo kasdienį gyvenimą, tai gali būti rimtesnės problemos ženklas. Viena priežasčių gali būti ir Helicobacter pylori bakterija, sukelianti gastritą, opas ir net padidinanti skrandžio vėžio riziką. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Raimonda Bernotienė pastebi, kad nors dauguma virškinimo sutrikimų yra funkciniai ir susiję su gyvenimo būdu, užsitęsę ar progresuojantys simptomai neturėtų būti ignoruojami. Laiku atlikti tyrimai leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir parinkti tinkamą gydymą. „Dažniausi pacientų nusiskundimai pirminėje sveikatos priežiūroje yra būtent pilvo pūtimas, epigastriumo skausmas, rėmuo, rūgšties atpylimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.…









