• Sveikata

    Fizinis aktyvumas būtinas, tačiau lazdos perlenkti nepataria: gydytoja perspėjo, kuo gresia savo jėgų pervertinimas

    Pastaruoju metu vis daugiau žmonių rūpinasi savo fizine forma ir aktyviai sportuoja. Vis dėlto fizinis aktyvumas savaime dar nereiškia visiškai subalansuotos organizmo būklės – kartais intensyvios treniruotės gali užmaskuoti tam tikrus sveikatos sutrikimus arba net sukelti naujų iššūkių organizmui. Medikai perspėja, kad riba tarp sveiko fizinio krūvio ir per didelės organizmo apkrovos egzistuoja, todėl svarbu mokėti ją atpažinti. „Gera fizinė forma dažnai sudaro įspūdį, kad žmogus yra visiškai sveikas, tačiau tai ne visada atitinka realybę. Fizinis pajėgumas ir bendra sveikata yra susiję, bet nėra tapačios sąvokos. Reguliarus sportas iš tiesų mažina daugelio ligų riziką, tačiau jis neapsaugo nuo visų sutrikimų ir kartais net gali juos užmaskuoti“, – sako sveikatos sprendimų…

  • Sveikata

    Gydytoja: laktozės netoleravimą lengva supainioti su kitais sutrikimais

    Stiklinė pieno, porcija ledų ar dubenėlis jogurto vieniems nesukelia jokių problemų, o kitiems baigiasi pilvo pūtimu, raižymu ar skubėjimu ieškoti artimiausio tualeto. Nors daugelis tokius simptomus linkę nurašyti skrandžio jautrumui, iš tiesų tai gali būti laktozės netoleravimo požymis. Ši būklė nėra reta, tačiau dažnai lieka neatpažinta, nes jos simptomai lengvai supainiojami su kitais virškinimo sutrikimais. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Girutytė sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl vieni pieno produktus toleruoja puikiai, o kiti jaučia diskomfortą net nuo nedidelio kiekio, slypi organizmo gebėjime gaminti laktazės fermentą. „Žmonių, kurie toleruoja pieno produktus, plonoji žarna gamina pakankamai laktazės, kuri suskaldo pieno cukrų (laktozę) į paprastuosius cukrus. Tuo tarpu netoleruojant laktozės, organizmas…

  • Sveikata

    Mažakraujystė ir H. pylori: ryšys, apie kurį žino ne visi

    Mažakraujystė dažnai laikoma nepavojinga būkle, tačiau iš tiesų ji gali turėti reikšmingą poveikį bendrai savijautai ir sveikatai. Nors dalis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių aiškių simptomų, ši liga gali tyliai progresuoti ir lemti įvairius organizmo sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kas yra mažakraujystė, kaip ji pasireiškia, kokios jos priežastys ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Mažakraujystė, arba anemija, yra viena dažniausių jaunų žmonių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje anemija serga apie 30 proc. gyventojų. Ja dažniau serga moterys nei vyrai. Vaikų iki 5 metų sergamumas siekia 41,4 proc., moterų nuo 15 iki 49 metų – 33,7 proc., o vyrų – apie 11,3 proc. Nėščiosios taip pat priklauso didelės rizikos grupei…

  • Sveikata

    Medikė įspėja apie klastingas kepenų ligas: kodėl tyrimus svarbu atlikti net jei nieko neskauda?

    Kepenys – gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daugybę funkcijų: nuo medžiagų apykaitos ir detoksikacijos iki tulžies gamybos bei maistinių medžiagų kaupimo. Deja, šis organas apie suprastėjusią būklę ilgai „tyli“, todėl apie kepenų sveikatą dažnai susimąstome tik atsiradus rimtiems negalavimams. Reguliarūs laboratoriniai tyrimai yra pagrindinė priemonė, padedanti laiku pastebėti pakitimus ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms. Kepenys yra vienas įspūdingiausių žmogaus organų, pasižymintis sudėtingomis funkcijomis ir išskirtiniu gebėjimu atsinaujinti: net likus apie 25 proc. audinio, jos gali atkurti savo dydį ir funkciją. Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, dėl šių savybių kepenų ligos dažnai vystosi lėtai ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų. Padidėję kepenų fermentų (ALT ir AST) rodikliai…

  • Sveikata

    Lėtinis nugaros ar sąnarių skausmas gali slėpti rimtą ligą – vienas tyrimas padeda rasti priežastį

    Sąnarių skausmas ar sustingimas gali būti rimtų, tačiau sunkiai atpažįstamų ligų signalas. Vienas pagrindinių įrankių, padedančių gydytojams išsiaiškinti šių simptomų kilmę – HLA-B27 tyrimas. Nors šis rodiklis savaime nėra galutinė diagnozė, jis suteikia svarbios informacijos apie specifinių reumatinių bei akių susirgimų riziką ir padeda planuoti tolesnius tyrimus. „Šiuo tyrimu nustatoma, ar kraujo mėginyje yra žmogaus leukocitų antigenas B27 (HLA-B27). Tai baltųjų kraujo kūnelių paviršiuje esantis baltymas, padedantis imuninei sistemai atpažinti savas organizmo ląsteles. Kiekvienas asmuo paveldi unikalų HLA antigenų derinį, kuris randamas visų branduolį turinčių ląstelių paviršiuje. HLA-B27 antigeną turi apie 5–10 proc. žmonių. Nors jis pats nesukelia ligos, jo buvimas didina riziką susirgti tam tikromis autoimuninėmis būklėmis, ypač ankiloziniu…

  • Sveikata

    Aknė vis dažniau kankina ir suaugusiuosius: priežastis atrasti neretai padeda tik kraujo tyrimai

    Aknė – itin dažnai pasitaikanti odos problema, kuri gali paveikti ne tik išvaizdą, bet ir pasitikėjimą savimi bei emocinę savijautą. Nors dažnai manoma, kad ši būklė būdinga tik paaugliams, vis daugiau suaugusiųjų taip pat susiduria su įvairiomis aknės formomis. Jos atsiradimą gali lemti ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir stresas, mityba, gyvenimo būdas ar net kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Dėl sudėtingų priežasčių ir skirtingos eigos aknės gydymui dažnai nepakanka tik tinkamos odos priežiūros. Norint efektyviai su ja kovoti visų pirma reikia išsamesnio organizmo ištyrimo. Nors aknė dažniausiai prasideda paauglystėje, tai tikrai nėra vien jaunuolių problema. Aknė gali varginti ir suaugusiuosius – tiek vyrus, tiek moteris. Tiesa, pastarosioms vyresniame amžiuje ji…

  • Sveikata

    Alergijų daugėja: simptomai gali būti netikėti, o tikrąją priežastį padeda nustatyti tyrimai

    Nors alergijos dažnai siejamos tik su sezonine sloga ar bėrimais, jų tikrasis poveikis yra kur kas platesnis. Šiandien jos vis dažniau pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms ir gali paveikti ne tik kvėpavimo takus ar odą, bet ir virškinimą ar bendrą savijautą. Dėl tokios simptomų įvairovės alergijas atpažinti ne visada lengva, todėl neretai prireikia detalesnio ištyrimo. Alergijų daugėja neatsitiktinai – tai glaudžiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad įtakos turi tiek aplinkos pokyčiai, tiek mūsų kasdieniai įpročiai. „Mažiau natūralios aplinkos, daugiau taršos, pasikeitusi mityba ir gyvenimas mieste keičia mūsų imuninės sistemos veikimą. Prisideda ir vadinamoji higienos hipotezė – vaikai šiandien rečiau susiduria su…

  • Sveikata

    Ilgaamžiškumo medicina: ką apie mūsų sveikatą pasako kraujo rodikliai

    Ilgaamžiškumą lemia ne tik genetika, bet ir mūsų gyvenimo būdas bei dėmesys savo organizmui. Šiuolaikinė medicina vis didesnę reikšmę teikia kraujo biožymenims – rodikliams, kurie padeda stebėti organizmo senėjimo procesus ir įvertinti ligų riziką dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams. Nors kraujo tyrimai negali tiksliai numatyti gyvenimo trukmės, jie suteikia vertingų įžvalgų apie bendrą sveikatos būklę ir padeda priimti sprendimus, leidžiančius ilgiau išsaugoti gerą savijautą bei gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais medikai visame pasaulyje sutaria, kad kraujo tyrimai gali būti vertingu įrankiu anksti įvertinti organizmo senėjimo procesus ir galimus sveikatos rizikos veiksnius. Ir nors genetika turi įtakos ilgaamžiškumui, tyrimai rodo, kad didžiąją dalį jo lemia gyvenimo būdas ir mūsų pasirinkimai. „Be abejo,…

  • Sveikata

    Hormonai, stresas ar net bakterijos: kas iš tikrųjų gali sukelti migreną?

    Migrena yra viena dažniausių neurologinių ligų pasaulyje, daranti didelę įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei, darbingumui ir kasdienei veiklai. Nors ji gana paplitusi, ši būklė vis dar dažnai suprantama neteisingai – jos priežastys ir provokuojantys veiksniai gali būti labai įvairūs. Daugeliu atvejų migrena diagnozuojama pagal simptomus ir ligos istoriją, tačiau kartais prireikia ir tyrimų. Migrenos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio hemicrania, reiškiančio „pusė galvos“. Šiai būklei būdingi pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. Migrena pasireiškia apie 12–15 proc. gyventojų. Kasmet ją patiria iki 17 proc. moterų ir apie 6 proc. vyrų. „Migrena itin dažnai pasitaiko paauglėms mergaitėms ir moterims. Tyrimai rodo, kad paauglystėje mergaitės migrena serga žymiai dažniau nei berniukai, o vaikystėje prasidėjusi…

  • Sveikata

    Skydliaukės sutrikimai vyresniame amžiuje: kodėl juos sunku atpažinti?

    Skydliaukės sutrikimai vyresniame amžiuje pasitaiko dažnai, tačiau juos atpažinti būna sunku – simptomai neretai yra netipiniai arba tiesiog palaikomi natūraliais senėjimo požymiais. Tad itin svarbu suprasti amžiaus nulemtus hormonų pokyčius ir mokėti laiku pastebėti ankstyvuosius ligos ženklus. Su amžiumi skydliaukė dirba šiek tiek lėčiau. TSH – hormonas, kuris skatina skydliaukę veikti – dažniausiai šiek tiek didėja, o T4 – pagrindinis skydliaukės hormonas – ir T3 (aktyvesnė T4 forma) dažniausiai lieka nepakitę. „Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko hipotirozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Subklinikinei formai būdingas tik padidėjęs TSH, tačiau T4 kiekis išlieka normalus. Tikroji hipotirozė nustatoma, kai TSH padidėja ir T4 sumažėja. Retais atvejais hormonų trūkumas…

Privatumo politika