Nors plaukų slinkimas yra natūralus reiškinys, kartais tai gali būti ženklas, kad organizmui kažko trūksta. Viena dažniausių priežasčių – geležies trūkumas. Medikai pastebi, kad plaukai į geležies trūkumą reaguoja labai jautriai – jie gali pradėti slinkti dar gerokai prieš susergant mažakraujyste. Kiek plaukų prarasti yra normalu, o kada vertėtų sunerimti? Kasdien prarasti nedidelę dalį plaukų yra normalu – per dieną jų gali iškristi apie 100. Kiek daugiau jų netenkama plaunant, šukuojant drėgnus ar rišant į tvirtą šukuoseną. Suintensyvėjęs slinkimas taip pat gali būti susijęs su sezoniškumu ar tam tikrais laikotarpiais, pavyzdžiui, po nėštumo ar perimenopauzės metu. „Tačiau jei slinkimas trunka ilgiau nei 2–4 mėnesius, pastebimai sumažėja plaukų apimtis, atsiranda išretėjusių…

Pilvo pūtimas, skausmas, dujos ar viduriavimas po valgio gali greitai nuvesti prie vienos iš populiarių išvadų – gal organizmas netoleruoja glitimo ar laktozės? Tuomet iš kasdienio raciono išbraukiami pieno produktai, duona, makaronai ir kiti gaminiai. Tačiau specialistai ragina neskubėti: tokie patys simptomai gali lydėti daugybę skirtingų būklių, o savarankiškai pasirinkta dieta kartais gali ne tik nepadėti, bet ir apsunkinti ligos nustatymą. Be to, net ir tuo atveju, kai simptomai iš tiesų susiję su pieno produktais, nebūtinai kalta laktozė. Kai kuriems žmonėms problemų gali sukelti piene esantys baltymai, tokie kaip kazeinas ar išrūgų baltymai. „Nemalonūs simptomai pavalgius gali būti būdingi įvairioms būklėms: dirgliosios žarnos sindromui, celiakijai, uždegiminėms žarnyno ligoms, kitiems maisto…

Kartais atrodo, kad širdis staiga pradėjo daužytis daug stipriau nei įprastai, nors tuo metu ramiai sėdime ar gulime. Toks pojūtis gali išgąsdinti, tačiau jis ne visada reiškia, kad širdies veikla sutriko. Stipresnį plakimą galime pajusti dėl visiškai natūralių organizmo reakcijų, streso ar nuovargio. Vis dėlto kartais tai gali būti ir ritmo sutrikimo požymis. Kaip atskirti šias situacijas ir kada dėl jaučiamo širdies plakimo verta kreiptis į gydytoją? Aiškiau jausti savo širdies dūžius kartais yra visiškai normalu ir savaime nereiškia ligos. Tačiau naujai atsiradusio, pasikartojančio ar kartu su kitais simptomais pasireiškiančio plakimo nereikėtų ignoruoti. Svarbiausia ne spėlioti pagal pojūtį, o prireikus užfiksuoti širdies ritmą ir išsiaiškinti, kas sukelia neįprastus simptomus. „Tai,…

Prasidėjus mokslo metams, į vaikų kasdienybę sugrįžta ne tik pamokos, darželis ir nauja rutina, bet ir daugiau virusų. Sloga, kosulys bei kiti peršalimo simptomai šiuo laikotarpiu gali kartotis dažniau, o kartais atrodo, kad vaikas vos pasveiko, ir jau serga iš naujo. Vis dėlto dažnesnės infekcijos dažniausiai nėra silpno imuniteto požymis – tai natūrali organizmo reakcija į didesnį aplinkoje cirkuliuojančių virusų kiekį. Kada dėl dažno sirgimo nerimauti nereikėtų, o kokie požymiai jau gali rodyti, kad vaiką verta išsamiau ištirti? Sugrįžę į darželius ir mokyklas vaikai daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, liečia bendrus žaislus ir paviršius, todėl virusai lengviau plinta. Mažesni vaikai dar tik mokosi tinkamos higienos įpročių ir dažnai liečia veidą, tad…

Nuo erkinio encefalito galima skiepytis bet kuriuo metų laiku, todėl vasaros pabaiga ar ruduo nėra priežastis atidėti vakcinaciją iki kito pavasario. Priešingai – Lietuvoje vasaros pabaiga ir ankstyvas ruduo yra aktyvus erkių sezonas, todėl tikimybė užsikrėsti šia liga ir susirgti yra labai didelė. Nereikėtų manyti, kad erkės tyko tik giliuose miškuose – jų galima sutikti ir miestų parkuose, soduose, sodybose, pamiškėse ar kitose žaliosiose erdvėse. Būtent Lietuvoje tarp Europos Sąjungos šalių nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų, o vienintelė veiksminga erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija. „Jei žmogus iki šiol nebuvo pasiskiepijęs, verta tai padaryti kuo greičiau. Kuo anksčiau pasirūpinama apsauga, tuo greičiau ji susiformuoja – saugesni būsite dar šio rudens…

Daugelis žmonių mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tiesioginė netinkamos mitybos ar nepakankamo fizinio aktyvumo pasekmė. Vis dėlto net ir laikantis sveikos gyvensenos cholesterolio rodikliai ne visada būna optimalūs – jiems įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir genetika, amžius bei kiti organizmo ypatumai. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio palaikymas ir nerūkymas yra svarbūs tiek cholesterolio rodikliams, tiek bendrai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Tačiau gyvenimo būdo pokyčių poveikis skirtingiems žmonėms nėra vienodas. „Vienam žmogui mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis pakeitus mitybą gali sumažėti gana reikšmingai, o kitam – pakisti tik nežymiai. Tai priklauso nuo pradinio cholesterolio lygio, genetinių ypatumų, amžiaus, medžiagų apykaitos…

Elektrolitų gėrimų populiarumas pastaraisiais metais pastebimai išaugo – juos aktyviai reklamuoja sporto ir sveikos gyvensenos industrija, o parduotuvių lentynose jų pasirinkimas vis didėja. Dėl to elektrolitus vis dažniau perka ne tik sportuojantys, bet ir tie, kurie pajunta nuovargį, silpnumą, raumenų mėšlungį ar tiesiog tikisi greitesnio energijos antplūdžio. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad elektrolitų vartojimas ne visada atitinka realų organizmo poreikį. „Elektrolitų gėrimų ir papildų populiarėjimą vertinčiau gana kritiškai. Sveikam žmogui, kuris subalansuotai maitinasi ir įprastai fiziškai juda, papildomai vartoti elektrolitų kasdien dažniausiai nėra būtinybės. Pagrindinius elektrolitus, tokius kaip natris, kalis ar magnis, gauname su maistu, o kasdieniam skysčių poreikiui patenkinti paprastai pakanka vandens“, – aiškina…

Demencija dažnai siejama su senėjimu, todėl neretai manoma, kad jos rizikai didžiausią įtaką turi tik amžius ir paveldimumas. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai tik dalis vaizdo. Atminties, dėmesio ir kitų pažintinių funkcijų sveikatai svarbi ir bendra organizmo būklė, kasdieniai įpročiai bei lėtinių ligų kontrolė. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė sako, kad nors kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalime, daliai jų galime turėti įtakos. „Amžius ir genetika yra svarbūs rizikos veiksniai, tačiau jie nėra vieninteliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas, lėtinių ligų kontrolė ir aktyvus socialinis bei protinis gyvenimas gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pasireiškimą“, – teigia medikė. Smegenų sveikata prasideda nuo…

Vasarai einant į pabaigą ir artėjant vėsesniems rudens orams, dažnas ima daugiau dėmesio skirti savo imunitetui. Neretai sakoma, kad vieni žmonės turi „stiprų“ imunitetą, o kiti – „silpną“, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Renato Dainiaus, toks skirstymas medicininiu požiūriu nėra pagrįstas – imunitetas yra kur kas sudėtingesnė sistema. Sveika imuninė sistema nėra ta, kuri reaguoja kuo stipriau. Svarbiausia, kad ji veiktų tinkamai ir subalansuotai: gebėtų atpažinti bei neutralizuoti ligų sukėlėjus, bet kartu nepažeistų sveikų organizmo audinių. Todėl gydytojai dažniau kalba ne apie „stiprų“ ar „silpną“, o apie normaliai arba sutrikusiai veikiančią imuninę sistemą. Ją sudaro oda, gleivinės, natūralūs organizmo skysčiai – seilės, virškinamojo trakto sultys, makšties išskyros,…

Akių nuovargį dažniausiai siejame su ilgomis valandomis prie kompiuterio ar telefono ekrano. Ir nors ekranai iš tiesų yra viena dažniausių priežasčių, specialistai primena, kad akims kasdien įtakos turi kur kas daugiau veiksnių: sausas oras, netinkamas apšvietimas, kondicionieriai, miego trūkumas, stresas ar net bendra organizmo būklė. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad akių nuovargis ne visada reiškia tik per didelę regos apkrovą. „Ilgai dirbant kompiuteriu ar naudojantis telefonu, akys patiria didesnę apkrovą dėl nuolatinio fokusavimo į artimą atstumą ir sumažėjusio mirksėjimo dažnio. Dėl to gali atsirasti akių sausumas, perštėjimas, svetimkūnio pojūtis, paraudimas ar laikinas regėjimo diskomfortas“, – teigia gydytoja. Akims kenkia ne tik ekranai Pasak M. Varkalienės,…