Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje: poilsiaujame prie ežerų, vaikštome miškuose, vykstame į žygius ar leidžiame savaitgalius sodybose. Tačiau kartu su šiltuoju sezonu suaktyvėja ir erkės. Specialistai primena, kad Lietuva išlieka šalimi, kurioje registruojamas didžiausiais sergamumas erkiniu encefalitu Europoje, nors dalis žmonių vis dar atidėlioja skiepus arba abejoja vakcinų nauda. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė sako, kad pagrindinis skiepo tikslas – apsaugoti žmogų nuo sunkių ligos komplikacijų. „Šis skiepas reikalingas tam, kad apsisaugotume nuo sunkių komplikacijų, kurios gali išsivystyti persirgus erkiniu encefalitu“, – teigia gydytoja. Liga gali baigtis ilgalaikėmis komplikacijomis Erkiniu encefalitu sergantis žmogus patiria galvos smegenų uždegimą, kuris gali būti nuo lengvos iki labai…

Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis…

Alergijos šiandien yra vienas dažniausių imuninės sistemos sutrikimų, su kuriuo susiduria vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Jų atsiradimą lemia ne vienas, o daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių – nuo aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčių iki genetinio polinkio. Kadangi alerginės reakcijos gali būti labai įvairios ir pasireikšti skirtingose organizmo sistemose, svarbu suprasti jų priežastis, simptomus bei diagnostikos galimybes. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Šėrienė sako, kad alergijų daugėja dėl besikeičiančio gyvenimo būdo, perdirbto maisto, buitinės chemijos vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Šiltėjant klimatui ilgėja augalų žydėjimo sezonas, todėl žmonės ilgiau kontaktuoja su žiedadulkėmis. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto junginiais dirgina gleivinę ir didina organizmo jautrumą alergenams. Per daug sterili…

Nuolatinis nuovargis, dažnesnės infekcijos, alergijai būdingi simptomai ar prasta savijauta ne visada turi aiškią priežastį. Kartais už to gali slypėti uždegiminiai procesai, imuninės sistemos pokyčiai ar tam tikrų medžiagų trūkumas. Norint tiksliau suprasti, kas vyksta organizme, dažnai neužtenka vieno tyrimo. Tokie rodikliai kaip CRB, bendras kraujo tyrimas (BKT) ar vitamino D koncentracija padeda įvertinti skirtingus organizmo procesus ir leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie bendrą sveikatos būklę. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad šių rodiklių vertinimas kartu padeda geriau suprasti, ar organizme vyksta uždegiminiai procesai, kaip reaguoja imuninė sistema ir kas gali lemti suprastėjusią savijautą. „Pavyzdžiui, CRB padeda įvertinti uždegimo aktyvumą, bendras kraujo tyrimas leidžia matyti organizmo…

Daugelis vyrų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai atsiranda aiškūs simptomai ar pablogėja savijauta. Tačiau dalis organizmo pokyčių ilgą laiką vystosi nepastebimai ir nesukelia jokio ryškaus diskomforto. Specialistai pabrėžia, kad net ir gerai besijaučiantys, fiziškai aktyvūs vyrai gali turėti sveikatos sutrikimų, apie kuriuos dar nežino. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas sako, kad nemažai ligų vystosi tyliai, todėl žmogus ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų. „Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas ar inkstų funkcijos pokyčiai dažnai nesukelia jokio skausmo ar ryškaus diskomforto. Žmogus gali jaustis pakankamai gerai, būti darbingas, sportuoti, o tuo metu organizme jau gali vykti pokyčiai, kurie po kelerių metų didina infarkto, insulto,…

Mityba ir organizmo aprūpinimas reikalingomis medžiagomis yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus būklę. Net ir nedideli vitaminų ar mikroelementų trūkumai gali sutrikdyti normalias organizmo funkcijas, paveikti energijos lygį, nuotaiką bei gebėjimą susikaupti. Patiriant stresą, miego trūkumą ar maitinantis nevisavertiškai, šių medžiagų balansas organizme tampa dar svarbesnis. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė sako, kad tam tikrų medžiagų trūkumas gali sukelti tiek fizinius, tiek emocinius simptomus. Vienas dažniausių pavyzdžių – vitamino D trūkumas, dėl kurio gali pasireikšti sąnarių maudimas, energijos stoka ar bendras silpnumas. Esant geležies atsargų trūkumui, neretai sumažėja fizinis pajėgumas, prastėja nuotaika. „Tam tikrų vitaminų ir mikroelementų stoka gali sukelti nuotaikos svyravimus, energijos…

Šiuolaikiniame gyvenimo tempe nuovargis dažnai tampa kasdieniu palydovu, į kurį ilgainiui nustojame kreipti dėmesį. Vis dėlto už šio, iš pirmo žvilgsnio nekalto, simptomo gali slypėti labai įvairios priežastys – nuo gyvenimo būdo ypatumų iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Kada nuovargis tėra laikinas energijos trūkumas, o kada tai signalas, kad verta atlikti išsamesnius tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju? Nuovargis yra labai dažnas simptomas ir daugeliu atvejų susijęs su miego trūkumu, stresu, per dideliu darbo krūviu ar netaisyklinga mityba. Tačiau kai nuovargis tampa nuolatinis, nepraeina pailsėjus ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta nepageidaujami procesai. „Savo praktikoje gana dažnai matau, kad užsitęsusio nuovargio priežastys būna įvairios – nuo…

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių rūpinasi savo fizine forma ir aktyviai sportuoja. Vis dėlto fizinis aktyvumas savaime dar nereiškia visiškai subalansuotos organizmo būklės – kartais intensyvios treniruotės gali užmaskuoti tam tikrus sveikatos sutrikimus arba net sukelti naujų iššūkių organizmui. Medikai perspėja, kad riba tarp sveiko fizinio krūvio ir per didelės organizmo apkrovos egzistuoja, todėl svarbu mokėti ją atpažinti. „Gera fizinė forma dažnai sudaro įspūdį, kad žmogus yra visiškai sveikas, tačiau tai ne visada atitinka realybę. Fizinis pajėgumas ir bendra sveikata yra susiję, bet nėra tapačios sąvokos. Reguliarus sportas iš tiesų mažina daugelio ligų riziką, tačiau jis neapsaugo nuo visų sutrikimų ir kartais net gali juos užmaskuoti“, – sako sveikatos sprendimų…

Stiklinė pieno, porcija ledų ar dubenėlis jogurto vieniems nesukelia jokių problemų, o kitiems baigiasi pilvo pūtimu, raižymu ar skubėjimu ieškoti artimiausio tualeto. Nors daugelis tokius simptomus linkę nurašyti skrandžio jautrumui, iš tiesų tai gali būti laktozės netoleravimo požymis. Ši būklė nėra reta, tačiau dažnai lieka neatpažinta, nes jos simptomai lengvai supainiojami su kitais virškinimo sutrikimais. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Girutytė sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl vieni pieno produktus toleruoja puikiai, o kiti jaučia diskomfortą net nuo nedidelio kiekio, slypi organizmo gebėjime gaminti laktazės fermentą. „Žmonių, kurie toleruoja pieno produktus, plonoji žarna gamina pakankamai laktazės, kuri suskaldo pieno cukrų (laktozę) į paprastuosius cukrus. Tuo tarpu netoleruojant laktozės, organizmas…

Mažakraujystė dažnai laikoma nepavojinga būkle, tačiau iš tiesų ji gali turėti reikšmingą poveikį bendrai savijautai ir sveikatai. Nors dalis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių aiškių simptomų, ši liga gali tyliai progresuoti ir lemti įvairius organizmo sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kas yra mažakraujystė, kaip ji pasireiškia, kokios jos priežastys ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Mažakraujystė, arba anemija, yra viena dažniausių jaunų žmonių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje anemija serga apie 30 proc. gyventojų. Ja dažniau serga moterys nei vyrai. Vaikų iki 5 metų sergamumas siekia 41,4 proc., moterų nuo 15 iki 49 metų – 33,7 proc., o vyrų – apie 11,3 proc. Nėščiosios taip pat priklauso didelės rizikos grupei…