Ar mokysimės iš vokiečių statyti mokamus kelius?

Vien Erfurto žemėje pastaraisiais metais pastatyta 40 kilometrų kelių pagal valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės (angl. PPP – Public Private Partneship) principus. Šis projektas turėtų atsipirkti per 30 metų. Konkursas statyti dar 150 km bus skelbiamas artimiausiu metu. Tokie skaičiai buvo minimi Turingijos žemės kelių ir tiltų statybos eksperto Wilfriedo Königo susitikime su Transporto ir kelių tyrimo instituto bei asociacijos „Lietuvos keliai” vadovais. „Kaimyninių šalių patirtį būtina išanalizuoti ir perimti”, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai” vykdomasis direktorius Sigitas Bublys. – Tokiu būdu skatinama ekonomika ir stabdomas nedarbo augimas. Tam tik reikia pritaikyti įstatymus”. Kaip žinia, nemaža dalis automagistralių senosiose Europos Sąjungos valstybėse yra pastatytos valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu. Valstybei užsakius darbus ir garantavus komerciniams bankams už jų apmokėjimą, rangovai atlieka numatytus darbus. Tai jau seniai daro didžiosios Europos Sąjungos šalys – Prancūzija, Italija, Ispanija. S. Bublio teigimu, panaši partnerystė įstatymais jau įteisinta ir įdiegta kaimyninėje Latvijoje, o apie panašius kelių finansavimo principus yra užsiminę ir kai kurie Lietuvos vykdomosios valdžios atstovai. PPP projektai Lietuvoje atidžiau pradėti svarstyti 57 procentais t.y. – iki 775 mln.lt sumažinus kelių finansavimą. 2008 metais visai Kelių priežiūros ir plėtros programai buvo skirta 1,8 mlrd. litų. Asociacija „Lietuvos keliai” vienija 28 kelininkų įmones. Jose 2009 metų pradžioje dirbo 7500 darbuotojų. Darbų apimtims ženkliai sumažėjus darbo neteko jau apie 1500 kelininkų. Jei nebus rasta alternatyvų skatinti kelių statybos pramonę veiklą pristabdys ne tik kelių įmonės, bet ir žvyro ir skaldos gavybos ir perdirbimo įmonės. Tuomet dar daugiau žmonių netektų darbo.