Verslas

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai leis verslui neraudonuoti prieš investuotojus

Advokatų kontoros COBALT partnerė, bankininkystės ir finansų praktikos grupės vadovė Akvilė Bosaitė 

Vyriausybei pritarus Akcinių bendrovių įstatymo projektui, kuris palengvins įmonių steigimą ir veiklą, apie metus derintais teisės akto pakeitimais gali būti patenkinti startuoliai – naikinama dalis biurokratinių ribojimų ir priartėjama prie Vakarų šalių standartų. Vis dėlto įstatymas vis dar keistinas, o kad jis būtų dar liberalesnis, – trūksta politinės valios.

Esminis pakeitimas – akcijų klasių įvedimasKodėl? Šiuo metu bendrovė turi teisę leisti paprastąsias akcijas ir privilegijuotąsias akcijas. 

Pastarosios gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį įstatinio kapitalo, o jų dividendas turi būti fiksuojamas procentais nuo privilegijuotosios akcijos nominalios vertės. Praktikoje tai lemia, kad privilegijuotosios akcijos iš esmės nėra naudojamos – ypač dėl nelankstumo nustatant dividendų dydį.

Nors paprastosios akcijos išlieka kaip pagrindinės bendrovės akcijos, po įstatymo pakeitimo nuo 2023 m. gegužės 1 dienos tiek uždaroji akcinė bendrovė, tiek akcinė bendrovė galės leisti įvairių klasių privilegijuotąsias akcijas. 

Jų klasės, suteikiamos teisės ir tvarka, kuria privilegijuotosioms akcijoms priskiriami dividendai, turės būti nustatoma bendrovės įstatuose. Kitaip tariant, nebebus reikalaujama dividendą fiksuoti procentais nuo privilegijuotosios akcijos nominalios vertės.

Akcininkai bendrovės įstatuose galės susitarti, koks akcininkų teisių rinkinys priskiriamas konkrečiai privilegijuotųjų akcijų klasei. Privilegijuotųjų akcijų klasių skaičius nėra ribojamas, todėl bendrovėje galės būti leidžiamos kelios privilegijuotosios akcijos su skirtingais akcininkų teisių rinkiniais, be to, jos galės būti konvertuojamos iš vienos klasės į kitą. 

Šįmetinis pakeitimas išsprendžia vieną pagrindinių su akcijomis susijusių Akcinių bendrovių įstatymo trūkumų. 

Vakarų Europoje ir JAV įprasta, kad bendrovė gali leisti skirtingų klasių akcijas ir kiekvienai klasei priskirti skirtingas akcininkų teises.

Iki šiol Lietuvoje įstatymas to neleidžia, todėl tenka ieškoti kūrybinių išeičių ir akcijų klases kurti sutartiniu pagrindu, kai Akcininkai sutartyse susitaria, kad vienoms ar kitoms akcijoms priskiriami skirtingi akcininkų teisių rinkiniai.

Dabar priimtas pakeitimas ypač svarbus startuoliams, kurie pritraukia rizikos kapitalo fondų investicijas. Užsienio rizikos kapitalo fondams įprasta investuoti į privilegijuotąsias akcijas, kurios turi svarbesnes teises nei paprastųjų akcininkų savininkai ir turi prioritetą gauti bet kokias išmokas iš bendrovės.

Kol kas dar tenka fondams aiškinti, kad Lietuvoje tokios galimybės nėra ir kad šiuos klausimus įmanoma reguliuoti tik akcininkų sutartyje. 

Dar vienas pakeitimas – akcijų išpirkimo galimybė.

Iki šiol tik listinguojamose bendrovėse daugumos akcininkai turėjo galimybę išpirkti akcijas iš mažumos akcininkų. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas numato, kad nuo 2022 metų lapkričio 1-osios tokia galimybė atsiranda ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. 

Todėl uždarosios akcinės bendrovės daugumos akcininkai, turintys 95 proc. balsų suteikiančių akcijų, jau turės teisę išpirkti likusias balsus suteikiančias akcijas. 

Ši teisė veiks ir kita linkme – mažumos akcininkas turės teisę reikalauti, kad jos balsus suteikiančias akcijas išpirktų daugumos akcininkas, įgijęs 95 proc. balsų suteikiančių akcijų. 

Tokia teise bus galima pasinaudoti per tris mėnesius nuo akcijų ribos peržengimo dienos, nors pereinamuoju laikotarpiu po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo bus taikomas vienerių metų terminas. Akcijų išpirkimo kainą turės nustatyti turto vertintojas.

Šio pakeitimo Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija ir asociacija „Vienaragiai LT“ neteikė. Praktikoje yra bendrovių, kurios tarp akcininkų turi „mirusių sielų“. Todėl šis pakeitimas jų atžvilgiu yra labai svarbus, siekiant eliminuoti akcininkus, kurių neįmanoma rasti. 

Vis dėlto patį pakeitimą vertinu atsargiai, nes jis gali atverti Pandoros skrynią ir sukelti daug teisminių ginčų – ypač, kai yra rizikos, kad vertintojų nustatyta rinkos vertė neatitiks faktinės akcijų rinkos vertės. 

Ir jei listinguojamų bendrovių atveju mažųjų akcininkų interesus gina Lietuvos bankas, tai kalbant apie uždarąsias akcines bendroves joks „prievaizdas“ nenumatytas. Tad tikėtina, kad tiek dėl paties išpirkimo fakto, tiek dėl vertės matysime daug ginčų.

Galiausiai išsprendžiami su akcijų išleidimu bei pardavimu kylantys praktiniai iššūkiai.

Įtvirtinama nuostata, kad per vieną emisiją galima leisti akcijas su skirtingomis emisijos kainomis. Iki šiol įstatymas to konkrečiai neteigė, todėl praktikoje tekdavo susidurti, kad tiek notarai, tiek Registrų centras atsisako tvirtinti ar registruoti akcijų emisiją su skirtingomis akcijų emisijos kainomis. 

Pakeitimas vėlgi yra svarbus startuolių bendruomenei, nes per vieną investavimo etapą neretai pritraukiami investuotojai, kurie investuoja skirtingomis akcijų emisijos kainomis.

Taip pat įtvirtinama nuostata, kad atvejais, kai uždarosios akcinės bendrovės akcijos įsigyjamos didesne nei nominali vertė emisijos kaina, pradinis įnašas turi sudaryti ketvirtadalį akcijų nominalios vertės, likusi suma gali būti sumokama vėliau, pagal įstatymą – per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo momento. 

Kadangi iki šiol įstatymo formuluotė buvo neaiški, notarai laikėsi pozicijos, kad per pradinių įnašų įnešimo terminą turi būti apmokama visa nominalios vertės perviršio suma. Tai lėmė, kad akcijos apmokėjimas dalimis faktiškai buvo negalimas. 

Šis pakeitimas svarbus visoms uždarosioms akcinėms bendrovėms, kadangi aiškiai suteikia galimybę akcijas, kurių emisijos kaina viršija nominalią, apmokėti dalimis. 

Be to, įstatymas aiškiai numato galimybę uždarosios akcinės bendrovės įstatuose nustatyti, kad akcininko pirmumo teisė pirkti kito akcininko parduodamas akcijas gali būti iš viso netaikoma. 

Iki šiol įstatyme buvo įrašytas nurodymas, kad įstatuose galima numatyti kitokią pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką. O tai lėmė, kad praktikoje – tiek notariškai tvirtinant ar registruojant įstatus, tiek teisminiuose ginčuose – ši įstatymo nuostata buvo vertinama įvairiai. Teigta, kad  įstatymas neleidžia visai panaikinti akcininko pirmumo teisės pirkti akcijas. 

Įstatymo pakeitimu šis neaiškumas pašalinamas. Pakeitimas svarbus visoms uždarosioms akcinėms bendrovėms, nes akcininkai dažnai nori susitarti, kad pirmumo teisė nebus taikoma.

Vertinant visus patvirtintus pakeitimus, reikia pasakyti, kad buvo priimta tik nedidelė dalis pasiūlymų, kuriuos teikė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija ir asociacija „Vienaragiai LT“. 

O įstatymas galėtų būti liberalesnis, nes Lietuva šiuo aspektu tikrai stipriai atsilieka nuo tokių artimiausių kaimynių kaip Estija, taip pat – Jungtinės Karalystės, kitų Vakarų valstybių.  

Minėtos asociacijos ne kartą skelbė, kad Akcinių bendrovių įstatymą būtina iš esmės perrašyti ir panaikinti biurokratinius ribojimus. Deja, trūksta politinės valios.

Nors būtų protinga patvirtinti dar daug įstatymo pakeitimų, vis dėlto džiugu, kad bus įvestos akcijų klasės. Šiuo atžvilgiu Lietuva taps Vakarų standartinę praktiką atitinkančia valstybe.

Apie COBALT:  

COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

Parašykite komentarą