Vasario 23 d. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pateikė Seimui Elektros energetikos įstatymo 2 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siūloma ūkininkus, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 proc. ir daugiau, bei kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 14 europinio dydžio vienetų, įtraukti į buitinių vartotojų sąvoką ir jiems netaikyti elektros energijos tarifo galios dedamosios. O tiems ūkininkams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 proc. ir daugiau, bei kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 europinio dydžio vienetų, atitinkamo tarifo galios dedamąją taikyti tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Žemės ūkio produkcijos gamybos specifika yra tokia, kad technologiniai įrengimai metų bėgyje bei paros laikotarpiu negali dirbti pastoviai maksimaliu leistinuoju galingumu. Be to, grūdų ir šieno džiovinimo, daržovių ir vaisių derliaus dorojimo bei kai kurie kiti technologiniai elektros įrenginiai eksploatuojami tik keletą mėnesių per metus. Atsižvelgiant į tokį elektros įrenginių sezoniškumą, siūloma Elektros energetikos įstatyme numatyti netaikyti galios dedamosios mokesčio tais mėnesiais, kai elektros įrenginiai nedirba. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojančią elektros energijos kainų bei tarifų taikymo tvarką lėmę elektros energijos skirstytojų argumentai dėl patiriamų didelių eksploatacinių išlaidų nėra visiškai objektyvūs, – ūkininkai taip pat patiria tiesioginius nuostolius dėl jų valdose esančių elektros įrenginių. Tą patvirtino Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atliktas tyrimas, įvertinęs ūkininkų netenkamas pajamas dėl jų žemėse eksploatuojamų elektros įrenginių. Remiantis gautais duomenimis matyti, kad netenkamų pajamų dydį dėl eksploatuojamų elektros įrenginių ūkyje lemia keli faktoriai. Įtaką daro elektros linijų atramų ir transformatorinių apsaugos zonos, t.y. nedirbamos žemės, plotas. Šis plotas, priklausomai nuo apsaugos zonos tipo, svyruoja nuo 0,0002 ha iki 0,044 ha. Nustatant netenkamas pajamas, įvertinamas pelno ir tiesioginių išmokų sumažėjimas dėl apsaugos zonos dydžio, kuriame ribojama žemės ūkio veikla. Taip pat pastebėta, kad netenkamų pajamų dydis priklauso nuo elektros linijų atramų ir transformatorinių skaičiaus plote bei konkrečios augalų rūšies plote. Pavyzdžiui, kai elektros linijų viena atrama ir/arba viena transformatorinė eksploatuojama daržovių, bulvių laukuose, netenkamos pajamos svyruoja nuo 0,47 Lt/ha iki 103 Lt/ha, o juos eksploatuojant pievose ir ganyklose – nuo 0,13 Lt/ha iki 33 Lt/ha. Tuo atveju, kai 1 ha pasėlių elektros linijų atramų ir transformatorinių skaičius yra didesnis, atitinkamai didėja netenkamos pajamos. Pavyzdžiui, bulvių lauke eksploatuojant dvi 110 kV gelžbetonines inkarines atramas su atatampomis patiriamas 99,04 Lt/ha nuostolis (49,52 Ltx2). Remiantis gautais duomenimis apie netenkamas ūkininkų pajamas bei elektros įrenginių eksploatavimo sezoniškumą, siūloma įstatyme numatyti netaikyti ūkininkams elektros energijos tarifo galios dedamosios. Žemės ūkio ministerijos informacija
