Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group” dvyliktus metus atliekamas Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimas parodė, kad nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. toje pačioje pareigybėje dirbančių žmonių atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 2,3 procento. Kitais metais atlyginimų didinimo neplanuoja daugiau nei pusė įmonių. „Nors pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimai nebuvo mažinami drastiškai, šie pasikeitimai Lietuvą išskiria iš kitų Europos šalių, kuriose, išskyrus Baltijos valstybes ir Airiją, atlyginimų rinkos pokyčiai yra teigiami”, – sakė Hay Group generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė. Pasak N. Songinaitės, Lietuvos atlyginimų rinkoje atlyginimai keitėsi skirtingai: kai kuriose bendrovėse atskirų darbuotojų fiksuoti atlyginimai buvo mažinami apie 20-30 proc., o kitose pavieniams darbuotojams jie didėjo iki 10-15 procentų. Šiais metais „Hay Group” tyrimas rodo du ekstremumus – daugiausiai mažėjo darbininkų (vidutiniškai 4 proc.) ir aukščiausio lygio vadovų (vidutiniškai 4 proc.) atlyginimai. Mažinimas rečiau palietė specialistų ir žemesnio lygio vadovų atlygimus. Mažinimą vykdė ir tarptautinės, ir lietuviško kapitalo įmonės. „Vis dėlto lazda visuomet turi du galus: sumažinus atlyginimą, atsiranda didelė rizika, kad siūlomas užmokestis žmonėms tampa nepatrauklus. Taigi, kyla dilema – dirbti ir netekti socialinių lengvatų bei galimybės užsidirbti nelegaliai ar naudotis bedarbio statusu. Šiame kontekste nestebina ir darbdavių atsiliepimai apie sunkumus ieškant tinkamų darbuotojų, ir pranešimai apie didėjančią emigraciją. Aišku viena – ateityje įmonėms teks peržiūrėti darbininkų atlyginimus, nes darbo jėgos, ypač kvalifikuotos ims dar labiau trūkti”, – sako N. Songinaitė. Analizuodami visą atlyginimą, „Hay Group” ekspertai pastebi, kad pernai visos darbuotojo gaunamos pajamos, įskaitant premijas ir priedus, kurie dėl smukusių įmonių rezultatų buvo išmokami rečiau ir mažesni, vidutiniškai sumažėjo 5 procentais. Taip pat pastebima, kad keičiasi fiksuotos ir kintamos atlyginimo dalies proporcijos, ypač aukščiausiojo lygio vadovų ir darbininkų pareigybėse. „Kadangi šioms pareigybėms fiksuotas atlyginimas mažėjo labiausiai, tikėtina, kad dalis lėšų buvo tiesiog perkelta į kintamąją atlyginimo dalį, siekiant perkelti dalį fiksuotų kaštų į kintamus ir taip sumažinti finansines įmonių rizikas”, – sako N. Songinaitė. Pasak N. Songinaitės, didindamos kintamąją atlyginimo dalį, įmonės turi pristatyti darbuotojams visą atlyginimų paketą, įskaitant premijas ir papildomas nepinigines naudas ir jų vertę. „Kai įmonės nebegali skirti lėšų atlyginimų didinimui, svarbu, kad jos paaiškintų darbuotojams, iš ko susideda visas jų atlyginimų paketas, atskleidžiant kintamojo atlyginimo dalies ir kitų papildomų naudų – automobilio, mobiliųjų telefonų, mokymų, vidinių renginių vertę. Emocinis atlygis darbuotojams – žinojimas, kad jų darbo vieta yra užtikrinta ir stabili – sunkmečiu irgi yra vertybė. Apgalvota komunikacija gerina darbo klimatą ir skatina darbuotojų supratingumą”, – sako N. Songinaitė. Atlyginimų rinkos tyrimas taip pat atskleidė didėjančią takoskyrą tarp tarptautinio ir lietuviško kapitalo įmonių atlyginimų. Remiantis tyrimo duomenimis, vidutinis skirtumas tarp toms pačioms pareigybėms mokamų atlyginimų lietuviško ir tarptautinio kapitalo įmonėse sudaro 24 procentus. Nuo praėjusių metų jis padidėjo 7 procentiniais punktais. Sunkmetis išryškino atlyginimų valdymo skirtumą: vakarietiškas vadybos tradicijas iš motininių įmonių perėmusiose tarptautinio kapitalo bendrovėse atlygimai buvo valdomi nuosekliau. Toje pačioje pareigybėje dirbančių žmonių atlyginimai mažėjo vidutiniškai 1,2 procento. Mažiau vadybinės patirties spėjusiose sukaupti lietuviškose kompanijose atlyginimai sumažėjo vidutiniškai 4,2 procento.
