Verslas

35 verslo asociacijos prašo išaiškinti, kaip joms veikti po Konkurencijos tarybos sprendimo

35 verslo asociacijos kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijas, prašydamos išaiškinti, kokiu būdu asocijuotos verslo struktūros turėtų toliau atstovauti savo narių interesams teisėkūros procesuose. Taip pat kviečiama užkirsti kelią tokioms situacijoms, kai valstybės institucijos pačios kviečia asociacijas dalyvauti tuose teisėkūros procesuose, kuriuose asociacijos pagal Konkurencijos tarybos vertinimą negali teikti bendros savo narių pozicijos.

„Matome realią grėsmę, kad tolesnė verslo asociacijų veikla Lietuvoje gali būti paralyžiuota. Todėl mums reikia elementaraus aiškumo – kaip turėtume veikti toliau“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Neaiškumų dėl tolesnio atstovavimo savo narių interesams šalies verslo asociacijoms kilo po gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos priimto nutarimo. Remiantis juo, Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) bei jos narės buvo nubaustos dėl to, kad dalyvaudamos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotame teisėkūros procese tarpusavyje suderino ir pateikė ministerijai pasiūlymą dėl SAM teisės aktais nustatomų kompensuojamųjų vaistų antkainių dydžio. Tokie LVA bei jos narių veiksmai įvertinti kaip prieštaraujantys konkurencijos teisei, o asociacija ir vaistų prekybos įmonės sulaukė 72 mln. eurų sumą viršijančių baudų.

Kreipimąsi pasirašiusių 35 verslo organizacijų vadovų nuomone, įsiteisėjus šiam Konkurencijos tarybos nutarimui neatitaisomą žalą gali patirti visos Lietuvoje veikiančios asociacijos bei joms priklausantys verslo subjektai.

Konkurencijos tarybos nuomone, LVA narės teisėkūros procese negalėjo derinti bendros pozicijos.

Pasak verslo asociacijų vadovų, taip formuojamas pavojingas precedentas – visiškai nesuprantama, kodėl įprasta asociacijų veikla, iki šiol laikyta teisėta, dabar gali būti pripažįstama prieštaraujančia konkurencijos teisei. Asociacijų atstovai negali dalyvauti valdžios institucijų formuojamose darbo grupėse ar susitikimuose, prieš tai neišdiskutavę aktualaus klausimo su nariais ir neparengę bendros narių pozicijos.

Kreipimąsi pasirašiusių organizacijų vadovų nuomone, tokiu būdu de facto yra apribojama konstitucinė asociacijų veiklos laisvė.

„Juk pagrindinis asociacijų tikslas ir yra tenkinti savo narių interesus ir poreikius, oficialiai bei teisėtai veikiant valdžios sprendimus. Asociacijos ir yra steigiamos tam, kad jose būtų galima diskutuoti konkrečiam verslo sektoriui aktualiais teisėkūros klausimais, teikti bendrą narių poziciją atspindinčius pasiūlymus valdžios institucijoms ir tokiu būdu prisidėti kuriant palankesnę, tvaresnę, ekonomiškai patrauklią verslo aplinką“, – pažymi asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

LVK vadovo A. Romanovskio teigimu, kyla neaiškumų ir dėl Konkurencijos tarybos kaltinimo, kad dalyvaudama diskusijose su SAM LVA padarė įtaką ministerijos sprendimams.

„Dalyvaujant teisėkūros procese ir yra siekiama daryti įtaką valdžios ketinamiems priimti sprendimams –tokia yra asociacijų veiklos paskirtis bei priedermė, įtvirtinta tiek Lietuvos konstitucinės teisės doktrinoje, tiek pažangių Vakarų valstybių praktikoje. Įsiteisėjus Konkurencijos tarybos nutarimui, visos Lietuvoje veikiančios asociacijos ar kitokie susivienijimai atsiduria teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo situacijoje ir faktiškai turėtų susilaikyti nuo įprasto dalyvavimo teisėkūros procese“, – nuogąstauja A. Romanovskis.

Lietuvos lobistų asociacijos vadovo Šarūno Frolenkos nuomone, jei šis Konkurencijos tarybos sprendimas sukurs precedentą analogiškų situacijų vertinimui, žalą patirs ir valstybės institucijos.

„Daugeliu atveju institucijoms yra svarbi verslo atstovų pozicija, todėl būtent asociacijos, atstovaujančios skirtingiems verslo subjektams ir jų bendram interesui, yra įtraukiamos į darbo grupes ar oficialiai kviečiamos į susitikimus. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas niekaip neiškraipo konkurencijos, kadangi galutinius sprendimus dėl teisėkūros priima valstybės institucijos, o asociacijų teikiami pasiūlymai yra įvertinami kaip ir bet kurių kitų suinteresuotų asmenų pozicija. Dėl to demokratinės teisėkūros praktikoje ir yra užtikrinta galimybė valstybės institucijoms priimant sprendimus konsultuotis su verslu ir pirmiausia per jį vienijančias asociacijas, o pastariesiems – kreiptis į valdžią su savo pasiūlymais“, – teigia Š. Frolenko.

Pasak jo, Konkurencijos tarybos nutarimu faktiškai uždraudžiamas įprastas valdžios institucijų ir asociacijų bendradarbiavimas konstatuojant, jog verslo subjektai neva turėtų veikti atskirai, teikdami individualius pasiūlymus dėl teisėkūros. Todėl tai neabejotinai turės neigiamos įtakos teisės aktų priėmimo procesui – nors ūkinės veiklos reguliavimas neišvengiamai turi įtaką rinkai ir jos subjektams, nebėra aišku, dėl kokių iniciatyvų asociacijos gali teikti bendrą narių valią išreiškiančius pasiūlymus, o dėl kokių – ne.

Atsižvelgdamos į šias aplinkybes 35 verslo asociacijos prašo Vyriausybės, Seimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Teisingumo ministerijos nedelsiant išaiškinti, kada asocijuotos struktūros gali teikti bendrą narių poziciją teisėkūros procesuose ir kada – ne.

Taip pat prašoma užtikrinti, kad valstybės institucijos savo sprendimais pačios nesukurtų tokių situacijų, kai asociacijos yra kviečiamos į tokius teisėkūros procesus, kuriuose pagal Konkurencijos tarybos vertinimą jos negali dalyvauti atstovaudamos bendrai savo narių nuomonei.

Kartu verslo asociacijos kviečia rinkos priežiūros institucijas nusistovėjusią teisinę aplinką keisti ne baudžiamaisiais procesais, bet prevenciškai – viešai paaiškinant naują teisės normų ir taisyklių interpretavimą.

Kreipimąsi į valdžios institucijas pasirašė šių verslo organizacijų vadovai:

  1. Lietuvos verslo konfederacija
  2. Lietuvos draudikų asociacija
  3. Asociacija „Investors‘ Forum“
  4. Asociacija „American Chamber of Commerce in Lithuania“
  5. Lietuvos prekybos įmonių asociacija
  6. Asociacija „Lietuvos keliai“
  7. Lietuvos lobistų asociacija
  8. Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“
  9. Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija
  10. Lietuvos lošimų verslo asociacija
  11. Asociacija „FINTECH HUB LT“
  12. Lietuvos loterijų asociacija
  13. Civilinės aviacijos asociacija
  14. Nacionalinės tabako gamintojų asociacija
  15. Lietuvos antstolių rūmai
  16. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“
  17. Viešojo maitinimo įstaigų asociacija
  18. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
  19. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
  20. Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija
  21. Lietuvos turto vertintojų asociacija
  22. Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“
  23. Asociacija „Lietuvos gėrimai“
  24. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija
  25. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija
  26. Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija „LINEKA“
  27. Lietuvos turizmo rūmai
  28. Lietuvos turizmo verslo asociacija
  29. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija
  30. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija
  31. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
  32. Lietuvos kempingų asociacija
  33. Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija
  34. Lietuvos kurortų asociacija
  35. Vaistų gamintojų asociacija

Pranešimą paskelbė: Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą