Oro bendrovė „Turkish Airlines“ nuo spalio mėnesio vykdys penkis papildomus skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Stambulą. Šį sprendimą oro bendrovė priėmė atsižvelgdama į vis augančius keleivių srautus. Šiuo metu vykdomi devyni savaitiniai skrydžiai, o nuo spalio bendrovė vykdys net 14 savaitinių skrydžių maršrutu Vilnius-Stambulas. Pasak oro bendrovės ir Lietuvos oro uostų atstovų, ši plėtra padės gerinti susisiekimą ne tik tarp dviejų miestų, bet ir palengvins galimybes keliauti daugiau nei į 330 krypčių visame pasaulyje. Pasak „Turkish Airlines Lithuania“ generalinio direktoriaus Dinçer Eroğlu, sprendimas didinti skrydžių skaičių buvo priimtas dėl nuolat kylančių keleivių srautų, kuriuos bendrovė stebi nuo savo veiklos Lietuvoje pradžios. „Nuo 2013 m. birželio mūsų oro bendrovė vykdė…
Išvyskite pirmuosius „Viaplay“ Baltijos šalyse pirmąkart sukurto originalaus serialo „Kas nušovė Otą Miulerį?“ kadrus ir anonsą
Artėjant serialo premjerai, pagaliau pasirodė pirmasis anonsas ir kadrai iš „Viaplay“ pirmą kartą Baltijos šalyse sukurto originalaus serialo „Kas nušovė Otą Miulerį?“, kurį Lietuvos žiūrovai galės žiūrėti „Viaplay“ srautinės transliacijos platformoje. Įtemptos kriminalinės dramos režisierius – ne vieną apdovanojimą pelnęs René Vilbre, o scenarijaus autorė – Birk Rohelend. Serialo, kuriame vaidina Jaanas Rekkoras, Tambetas Tuiskas, Märtas Avandis ir kiti aktoriai, premjera – tik per „Viaplay“ penktadienį, rugsėjo 9 dieną. Išvyskite pirmąjį serialo anonsą čia. „Viaplay“ originaliame seriale „Kas nušovė Otą Miulerį?“ per savo 65-ąjį gimtadienį namuose nužudomas žinomas verslininkas, buvęs imtynininkas. Detektyvams apklausiant aštuonis šeimos narius, ima aiškėti bjauri tiesa apie šį įtakingą vyrą, kurį visur lydėjo sėkmė. Apie Otą…
Lietuvius į Švediją vis labiau vilioja ekonomikos stabilumas ir galimybė užsidirbti
Žiema ateina! Tokiais žodžiais iš populiaraus serialo galima apibūdinti karo, infliacijos, augančių palūkanų ir recesijos sukeltas nuotaikas ne tik Lietuvoje, bet ir didžiojoje Europos dalyje. Tačiau Švedijoje dirbantys Lietuvos verslininkai tikina, kad šioje Skandinavijos šalyje didelių ekonomikos svyravimų nesitikima, o lietuvių įkurtos įmonės užsakymų turi metams į priekį. Jau dešimtmetį Švedijoje fasado darbus atliekančios įmonės „Kovenda“ vadovas Tomas Bažanovas sako, kad skirtingai nei Lietuvoje, Skandinavijoje nei 2008 m. nekilnojamojo turto (NT) krizė, nei pastarojo pusmečio didelis neapibrėžtumas statybų ir NT rinkoje nebuvo reikšmingai jaučiamas. Jis tai aiškina tuo, kad NT vystytojai Švedijoje – milžiniško kapitalo bendrovės, kurios nėra tokios jautrios geopolitinei situacijai bei krizėms. Be to, pastaruoju metu sparčiai augo…
5 biurų tendencijos pasaulyje, kurios paveiks ir Lietuvos biurų rinką
Pasauliniai tyrimai rodo šias penkias biurų rinkos tendencijas: verslų vadovai toliau skatins darbuotojų grįžimą į biurus, geriausius talentus norintys pritraukti verslai didins biurų plotą, turėsime atsižvelgti į darbuotojų kartų skirtumus, augs lanksčių biurų paklausa, o vidutiniškai dešimtadaliu smuktelėsiantį biurų poreikį kompensuos augantis plotas vienam darbuotojui. Dalis pasaulinių tendencijų jau juntamos ir Lietuvoje, kitos – tik ateina, o tai, kaip pastebi nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ ekspertai, į mūsų rinką atneš didesnę biurų įvairovę ir didins aukščiausios klasės biurų poreikį. Antroje metų pusėje net 68 proc. verslų vadovų skatins dažnesnį darbą biure, rašoma didžiausios pasaulyje nekilnojamo turto ir investicijų grupės „CBRE“ apklausos ataskaitoje. „Po pandemijos, skirtingomis apimtimis, įsigalėjo hibridinio darbo…
Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis
Eismo dalyvių tyrimai rodo, kad vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, per metus vidutiniškai nuvažiuoja pusantro kilometro. Tačiau, draudikų duomenimis, ne kiekvienam vairuojančiajam šį atstumą pavyksta įveikti sklandžiai – nepadarius žalos kitiems. „Gjensidige“ statistika rodo, kad vienas iš penkių automobilių, kuriam draudimas atlygina žalą, apgadinamas važiuojant atbuline eiga. Vidutinė išmokos suma pastaraisiais metais tokių susidūrimų atvejais išaugo ketvirtadaliu – iki 700 eurų. „Važiavimas atbuline eiga iš vairuotojų reikalauja vairavimo įgūdžių ir visapusiško dėmesingumo. Neatsargumas, skubėjimas pajudėti iš vietos, neatsigręžiant atgal patikrinti, ar nėra kitų automobilių ar žmonių, yra dažniausios eismo nelaimių, įvykstančių važiuojant atbuline pavara, priežastys”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. Pasak jos, paprastai vairuotojo…
Bėgiojimas per karščius: bėgikė ir dietologė primena pagrindines taisykles
Vasarą sportuoti lauke – daug maloniau nei sporto salėje, tad daugelis aktyvia veikla mieliau užsiima gryname ore. Tačiau sportuojantiems lauke, ypač termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų, bėgikė Ingrida Voicechovska pataria dažniau atsigaivinti vandeniu, neužmiršti galvos apdangalų, o jei yra galimybė – bėgimo treniruotę perkelti arba į ankstyvą rytą, arba į pavakarę. Artėjant kasmetiniam „Rimi Vilniaus maratonui“ bėgikė atskleidžia, kaip pasiruošti bėgimui per karščius ir kokių klaidų nedaryti. Tuo tarpu gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad bėgikai turėtų ne tik vartoti daugiau skysčių treniruotėje, bet ir po jos organizme atstatyti skysčių, mineralų bei angliavandenių balansą. Per karščius geriausia bėgioti iš ryto Pasak Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“…
Penktadalis kauniečių dar šiemet planuoja pirkti naują būstą
Kas penktas Kauno miesto ar rajono gyventojas šiemet planuoja įsigyti būstą, rodo reprezentatyvios apklausos rezultatai. Toks pat gyventojų nusiteikimas fiksuotas ir vasario pabaigoje, dar prieš Rusijos karo Ukrainoje pradžią. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai tikina, kad nei įtempta ekonominė situacija, nei karas nesumažino gyventojų noro įsigyti naują būstą. NT plėtros bendrovės „SBA Urban“ užsakymu liepą vykdytos apklausos duomenimis, pirmojo būsto sau dairosi 8 proc. apklaustų Kauno miesto bei rajono gyventojų – daugiausia 25-34 m. amžiaus ir vidutines pajamas gaunančių respondentų. Palyginti su vasario pabaigoje, dar prieš karą Ukrainoje, vykdytos apklausos duomenimis, planuojančių įsigyti pirmąjį būstą kiekis išliko nepakitęs. Dar 6 proc. šiuo metu planuoja įsigyti naują būstą norėdami pagerinti gyvenimo sąlygas…
Augaliniai produktai – ne tik veganams: ką verta įtraukti į mitybos racioną?
Augaliniai produktai sparčiai populiarėja ne tik veganinėje mityboje, tačiau ir tarp ieškančių sveikatai palankesnių alternatyvų. Žmonės keičia pieną augaliniais gėrimais, cukrų – medumi, kvietinius miltus – kitomis grūdinėmis kultūromis, tačiau toli gražu ne visos alternatyvos yra sveikesnės, sako dietistė Vaida Kurpienė. Ji pataria, kokius įprastinių produktų pakaitalus verta įtraukti į racioną, o kurių reiktų privengti. Dietistės V. Kurpienės teigimu, įprastinių maisto produktų pakaitalų gali reikėti dėl įvairių priežasčių – dalis žmonių nori vertingesnių produktų, turinčių daugiau naudos sveikatai, tačiau tuo pačiu daugėja žmonių, turinčių virškinamojo trakto problemų, įvairių alergijų ar kitų ligų, dėl kurių gali būti ribojamos tam tikros produktų grupės. Pastariesiems svarbu rinktis sveikatai palankesnes alternatyvas ir šis pasirinkimas,…
LIPFA tyrimas: nedirbanti sąskaita gali tapti didžiausia klaida
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, per keletą dešimtmečių finansų rinkose investuojamos lėšos galiausiai sudaro didžiausią dalį investicijų portfelyje. Štai kodėl, anot LIPFA vadovo Tado Gudaičio, nedirbanti sąskaita gali tapti didžiausia klaida. Pasak jo, sudėtinių palūkanų efektas sėkmingai išnaudojamas ir auginant jautrias pensijų santaupas bei įveikiant infliacijos įtaką, tik yra rimta priežastis, kodėl jis ne kiekvieną Lietuvoje gali paversti milijonieriumi. LIPFA specialistų skaičiavimais, jeigu sudėtinių palūkanų efektą pasirinktume vertinti 30-ies metų laikotarpiu, kurio metu vidutinės metinės palūkanos būtų apie 7 proc., o startinė investicijų suma 1 tūkst. eurų, tai pirmaisiais kaupimo metais palūkanos sudarytų 70 eurų. Sudėtinių palūkanų vertė, palyginti su investuota suma ir jos uždirbtomis palūkanomis, taptų…
Įmonių bendrai atliekami pirkimai – būdas viešųjų pirkimų tikslus pasiekti paprasčiau
Vitalija Varnaitienė, „Ignitis grupė“ pirkimų teisės teisininkė Perkančiosios organizacijos, siekdamos pasirinkti optimaliausią viešojo pirkimo strategiją, nepelnytai pamiršta galimybę dviem ar daugiau perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo būdu įsigyti reikiamų prekių, paslaugų ar darbų atliekant bendrus pirkimus. Ką vadiname bendrai atliekamais viešaisiais pirkimais? Viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnis (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 92 straipsnis) numato galimybę dviem ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų (toliau – organizacijos) suvienyti savo pajėgumus ir viešąjį pirkimą atlikti kartu. Bendri pirkimai nuo pirkimų, atliekamų pagal įgaliojimą, skiriasi viena ypatybe – pirkimai, vykdomi pagal įgaliojimą, yra atliekami kitos organizacijos naudai, siekiant patenkinti jos interesus, o bendro pirkimo…
