• Verslas

    „Vilniaus paukštyno“ naujausiai gamyklai – aukščiausias pasaulinio maisto saugos ir kokybės standarto įvertinimas

    AB „Vilniaus paukštynas“ naujausioje – 2016 metais pradėjusioje veikti vištienos kepsnių ir pusgaminių gamykloje atliktas pasaulinio maisto saugos ir kokybės standarto BRC („British Retail Consortium (BRC) Global Standard for Food Safety“) auditas. Gamyklai suteiktas aukščiausias įvertinimas, patvirtinantis, jog gamykla atitinka itin griežtus standarto reikalavimus, o joje gaminami produktai yra saugūs bei kokybiški. „Mūsų užduotis – vartotojams pateikti nuo lauko iki stalo kokybišką ir saugią vartoti lietuvišką vištieną. Patys valdome kiekvieną procesą nuo lesalo gamybos pačių auginamiems mėsiniams viščiukams iki galutinio produkto pristatymo į prekybos vietas. Kiekviename žingsnyje vykdome griežtą savikontrolę, tai lemia ir aukštus reikalavimus keliančių pasaulinių sertifikatų turėjimą, tarp kurių ne tik BRC, bet FSSC, ISO bei kiti.   Atliekami…

  • Politika ir teisė

    „Maisto bankas“ dėkoja visiems, šiais metais prisidėjusiems prie organizacijos veiklos

    „Tai buvo vieni sudėtingiausių, bet kartu ir sutelkčiausių mūsų organizacijos metų. Žemai lenkiame galvas prieš kiekvieną pagalbininką – savanorį, aukotoją, rėmėją ar tiesiog geru žodžiu palaikiusį žmogų. Jūsų dėka buvo išgelbėti tūkstančiai tonų gero maisto, kuris virto milijonais porcijų valgio ant senolių, neįgaliųjų, vaikus globojančių šeimynų ir kitų, šiuo neramiu laikotarpiu sunkumų patiriančių žmonių, stalų. Ačiū už kiekvieną mūsų pagalbininkų darbo minutę, už kiekvieną paaukotą maisto produktą ar eurą – net ir patys mažiausi žingsniai šiais metais virsta didžiuliais žygdarbiais, o maistas ant stokojančių stalų reiškia ne tik valgį, bet ir tvirtą visuomenės pagalbos petį,“ – sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius. Vienos didžiausių labdaros ir paramos organizacijų vadovas atvirauja,…

  • Kelionės

    Iki šiol didžiausia investicija į „Bolt“: 150 mln. eurų skirs papildomoms saugumo funkcijoms

    Europoje pirmaujanti pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“ skelbia apie didžiausią iki šiol turėtą investiciją: 150 mln. eurų į įmonę investuoja du pasauliniai fondai – „D1 Capital Partners“ ir „Darsana Capital Partners“. Europoje ir Afrikoje didėjant pavėžėjimo, mikromobilumo ir maisto pristatymo paslaugų paklausai, investicijos bus nukreiptos į tolimesnį „Bolt“ paslaugų saugumo bei kokybės gerinimą. Kai kuriose rinkose „Bolt“ jau pasiūlė naujas pavėžėjimo paslaugoms skirtas saugos funkcijas, kuriomis mobiliojoje programėlėje gali naudotis tiek vairuotojai, tiek keleiviai. Viena jų – SOS pagalbos mygtukas, kuris, esant būtinybei, leidžia nedelsiant susisiekti su pagalbos tarnybomis. Gruodžio pradžioje „Bolt“ pristatė naują, ketvirtos kartos elektrinį paspirtuką, kuris yra saugiausias iki šiol sukurtas elektrinis paspirtukas rinkoje. Šis modelis turi sensorius,…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Nauja servitutų nustatymo tvarka įgyvendinant stambius investicinius projektus

    Investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių Lietuvai tarptautinėje politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros. Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo ar jų plėtros Lietuvoje. Stambių didelę pridėtinę vertę turinčių gamybos projektų įgyvendinimas turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos ir prekės, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos). Renkantis šalį, kurioje investuoti, prioritetas teikiamas šalims, kuriose yra įtvirtintos aiškios, suprantamos, maksimaliai efektyvios ir pagrįstos investicijų projektų įgyvendinimo procedūros. Specialaus reguliavimo didelės pridėtinės vertės projektų atžvilgiu numatymas sudaro galimybes žymiai padidinti reikšmingų investicijų pritraukimą į…

  • Įvairenybės

    Prezidentas: atnaujintas pensijų įstatymas užtikrins nuoseklų pensijų augimą ir mažins senjorų skurdą

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymą, kuris sudaro prielaidas 2021 metais indeksuoti pensijas ir taip užtikrinti jų didėjimą. Įgyvendinus įstatymą, kitais metais pensijos augs 9,6 proc., o vidutinė mėnesio pensija didės 38 eurais. Ilgalaikį pensijų augimą Prezidentas laiko viena pagrindinių priemonių, mažinant senjorų skurdo lygį ir garantuojant vyresnio amžiaus žmonių socialines bei ekonomines teises. Valstybės vadovo iniciatyva 2020 ir 2021 m. įgyvendinamas spartesnis pensijų didinimas, nukreiptas į siekį, kad pensijos augtų greičiau nei vidutinis atlyginimas. „Siekiu ir sieksiu, kad senjorų pensijos augtų kasmet. Jei kartu su Seimu bei Vyriausybe dirbsime vieningai ir nuosekliai skirdami dėmesį spartesniam pensijų didinimui, per kelerius metus galime užtikrinti, kad vyriausios mūsų visuomenės…

  • Verslas

    Nauja paslauga – sertifikuos įmonių pasirengimą saugantis nuo COVID-19

    Tarptautinės Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Tuvlita“ Konsultavimo tarnyba, teikianti saugos darbe paslaugas verslui, imasi teikti naują paslaugą – audituos įmonių taikomas prevencines  nuo COVID-19 ligos priemones, o vis griežtėjančius reikalavimus atitinkančioms įmonėms išduos tai patvirtinančius sertifikatus. Ši paslauga padės verslui nešališkai įsivertinti, ar tinkamai įgyvendinamos prievolės ir specialistų rekomendacijos, siekiant sumažinti darbuotojų bei klientų užsikrėtimo riziką. Reikalavimus atitinkančios įmonės bus ženklinamos specialiu lipduku.   „Nuo viruso plitimo pradžios aktyviai dirbame su įmonėmis, padėdami joms parengti ir įgyvendinti prevencines priemones, sureguliuoti vidinius procesus, apmokyti darbuotojus, kad būtų maksimaliai sumažinta koronaviruso plitimo rizika. Virusui toliau plintant, jaučiame dar didesnį įmonių susirūpinimą: jos supranta, kad naujojoje realybėje su viruso grėsme dar reikės gyventi…

  • Verslas

    Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pranešimas: frakcija teikia rezoliuciją dėl smulkiojo verslo diskriminacijos

    2020 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia rezoliuciją dėl smulkiojo verslo diskriminacijos, valdant COVID-19 pandemiją, vengimo. „Vyriausybės sprendimai dėl pandemijos valdymo diskriminuoja smulkiuosius verslininkus didžiųjų prekybos tinklų atžvilgiu – pastariesiems ir toliau leidžiama prekiauti ne tik būtiniausiomis prekėmis. Tuo tarpu analogiškas prekes parduodančių smulkiųjų verslininkų veikla yra uždrausta“, – sako Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. LVŽS frakcijos, Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė atkreipia dėmesį, kad daugelio smulkiajame versle dirbančių žmonių padėtis yra ypač pažeidžiama. Tuo tarpu pirmosios COVID-19 bangos valdymo laikotarpiu smulkusis verslas įrodė esantis atsakingas ir pajėgus užtikrinti Vyriausybės nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Seimo LVŽS frakcijos…

  • Verslas

    Pirmoji kregždė: 2,5 milijono „Elmenhorster“ plastikinių šiaudelių kasmet pakeis popieriniai

    Įmonė „Eckes-Granini Lietuva“ pirmoji iš sulčių gamintojų Lietuvoje atsisakė plastikinių šiaudelių ir pakeitė juos popieriniais. Gamykloje Žiežmariuose (Kaišiadorių r.) gaminamos sultys „Elmenhorster“ 0,2 l pakeliuose su popieriniais šiaudeliais prekyboje pasirodė lapkričio pabaigoje. „Nors ES vienkartinių plastiko gaminių direktyva įsigalios tik nuo 2021 m. liepos, tačiau ją įgyvendinti nusprendėme iškart suradę gamintojus, pasiūliusius aukštos kokybės popierinius šiaudelius. Tai vienas mūsų bendrovės žingsnių saugant natūralią aplinką bei užtikrinant tvarią gamybą, prie kurio kviečiame jungtis ir kitus rinkos dalyvius. Vien mes sulčių ir sulčių gėrimų pakuotėms sunaudojame apie 2,5 mln. šiaudelių, tad šis sprendimas Lietuvoje naudojamą plastiko kiekį sumažins maždaug 1000 kilogramų per metus“, – sako „Eckes-Granini Lietuva“ rinkodaros direktorius Vidas Komparskas, bendrovėje…

  • Verslas

    Kaip atsirado ir ką reiškia didžiausių technologijų bendrovių pavadinimai?

    Technologijų milžinių, tokių kaip „Apple“, „Samsung“, „Huawei“ ir „Google“, pavadinimus žino ir kasdien plačiai naudoja visas pasaulis. Vis dėlto turbūt vos nedaugelis atsakytų, kurios iš jų vardą įkvėpė užrašas ant sienos gatvėje, o kurios – terminas matematikos terminų žodyne. Todėl siekdami padėti jums geriau pažinti technologijų lyderes, „Bitės Profai“ pranešime žiniasklaidai pasakoja, kaip atsirado ir ką reiškia jų pavadinimai. „Didžiausių technologijų bendrovių pavadinimai sugalvoti ne atsitiktinai. Juose paslėpta daug prasmės ir simbolių, apie kuriuos didžioji dalis kasdien juos naudojančių žmonių greičiausiai nė nesusimąsto. O be reikalo – už pavadinimų slypinčios istorijos atskleidžia nemažai netikėtų faktų tiek apie pirmąsias įmonių dienas, tiek apie pačius jų įkūrėjus“, – sako „Bitės Profas“ Martynas…

  • Sveikata

    Tyrimas parodė: Lietuvos gyventojams trūksta žinių apie vitamino D įtaką organizmo apsaugai nuo Covid-19 

    Tik kas antras Lietuvos gyventojas yra girdėjęs apie vitamino D įtaką padedant apsaugoti organizmą nuo Covid-19 infekcijos, rodo lapkritį atliktos apklausos rezultatai. Sveikatos specialistai tai laiko signalu, kad informacija apie vitamino D svarbą Lietuvoje pasiekia ne visas gyventojų grupes.   „Dažniausiai apie vitamino D vartojimą gydytojai prabyla konsultuodami kūdikių tėvus. Vaikai vystosi labai sparčiai, jų kaulai auga, o vitaminas D organizmui padeda net iki 20 kartų geriau įsisavinti kalcį. Šios rekomendacijos žinomos jau daugiau nei šimtą metų. Gydytojai taip pat daug žino apie vitamino D reikšmę vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoporoze, – teigia šeimos gydytojas dr. Andrius Bleizgys, – Tačiau apie įvairiapusę vitamino D įtaką įvairaus amžiaus vaikams bei suaugusiems plačiau imta kalbėti dar visai neseniai, prieš maždaug 20 metų. Susistemintos žinios tik dabar po truputį įsilieja į medikų studijų programas…

Privatumo politika