Nekilnojamojo turto projektą „Dangaus miestas” vystančios UAB „Sostinės būstai” pasiūlyta naujovė ir su didžiausiais šalies bankais pasirašytos sutartys, pagal kurias perkantiems butus „Dangaus mieste” už gautą banko paskolą nereikės mokėti palūkanų iki 2009 metų pabaigos, sulaukė dėmesio ir teigiamo būsto pirkėjų įvertinimo. Bendrovė „Sostinės būstai” jau pasirašė sutartis su dviem didžiausiais šalies bankais – SEB banku ir „Hansabanku” – dėl paskolos sąlygų, įsigyjant būstą „Dangaus miesto” projekte”: bendrovės klientams už gautą banko paskolą nereikės mokėti palūkanų iki 2009 metų pabaigos, kuomet statybos bus baigtos ir naujakuriai gaus butų raktus. „Nekilnojamojo turto vystytojai stengiasi atitikti savo klientų lūkesčius ieškodami patrauklių būsto finansavimo sprendimų, palengvinančių būsto įsigijimą. Manau, jog „Dangaus miestui” pritaikytas…
„Bilietai LT” rudens sezono naujiena – „greitukas”
Nacionalinis bilietų platintojas „Bilietai LT” nuo š. m. rugsėjo 8 d. renginių lankytojus kviečia naudotis elektroniniu bilietu „greituku”, kurį bendrovės svetainėje www.bilietai.lt per keletą minučių gali įsigyti visi paprastą spausdintuvą turintys interneto naudotojai. Sezono atidarymo proga rugsėjo mėnesį „greitukams” nebus taikomi paslaugos mokesčiai, taigi pirkti internetu bus ne tik greičiau, bet ir pigiau. „Tikimės, kad „greitukas” atliks ne tik savo tiesioginę funkciją – bus patogus ir greitas būdas patekti į norimą renginį, bet ir provokuos norą pašmaikštauti, kels pirkėjams šypseną. Norime su renginių lankytojais bendrauti žaismingiau, – sako Dovilė Žukauskaitė, „Bilietai LT” rinkodaros skyriaus vadovė. Pirmasis renginys, į kurį galima patekti su „Bilietai LT” „greituku”, – tai rugsėjo 11 d.…
Niūrių ekonomikos perspektyvų fone Lietuva atrodo neblogai
Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės „Nordea” rinkų tyrimų padalinys „Nordea Markets” paskelbė rugsėjo mėnesio pasaulio ekonomikos apžvalgą „Economic Outlook”, kurioje sumažino ir Baltijos šalių ūkių augimo perspektyvas. „Nordea Markets” analitikai konstatuoja, kad pasaulio ekonomikų atsigavimo galima tikėtis ne anksčiau nei 2010 m. pabaigoje. Lietuva bendrame kontekste atrodo ne taip jau ir blogai. Ekspertai pablogino daugelio apžvalgoje minimų valstybių ūkio plėtros prognozes, nes ūkio sveikatą lemiančių neigiamų faktorių dar padaugėjo. JAV ekonomikos nuosmukis ir stiprus euras lėmė, kad Europos eksporto apimčių mažėjimas buvo bene sparčiausias per visą istoriją. Panašios tendencijos pastebimos ir Azijoje. „Maža to, paaiškėjo, kad svarstymai apie mažėjančią JAV ūkio įtaką pasaulio ekonomikai kol kas lieka tik…
„Hansabankas” dėl duomenų vagysčių blokavo korteles
Šią savaitę ne vienas AB banko „Hansabanko“ mokėjimo kortelių turėtojas buvo nemaloniai nustebintas: vadybininkai jiems pranešė, kad turimos kortelės užblokuotos ir vietoj jų gaminamos naujos. Taip nutiko tiems žmonėms, kurie pastaruoju metu lankėsi Didžiojoje Britanijoje. Šioje šalyje pagausėjus duomenų vagysčių, nuspręsta imtis prevencinių priemonių, šeštadienį rašo „Lietuvos rytas”. Pasak Jorūnės Juodžbalytės, „Hansabanko“ komunikacijos skyriaus vadovės, tokių prevencinių veiksmų imtasi po tarptautinių mokėjimo kortelių organizacijų rekomendacijų. „Turime informacijos, kad kai kurių klientų kortelių, kuriomis pastaruoju metu buvo atsiskaitoma Didžiojoje Britanijoje, duomenys gali būti žinomi tretiesiems asmenims. Informavome klientus asmeniškai, korteles blokavome ir jiems nemokamai bus pagamintos naujos“, – paaiškino p. Juodžbalytė. Kol kas neaišku, kiek klientų nukentėjo. VZ.LT rašė, kad su…
„LNK Muzikos akademijos” lyderis – Ruslanas, nepasisekė Martai
Pirmojo LNK muzikinio projekto „LNK Muzikos akademija” egzamino neišlaikė maestro Virgilijaus Noreikos koncertų partnerė, operos solistė Marta Lukošiūtė. Komisija ir žiūrovai nusprendė, kad ji kitą šeštadienį kausis dėl išlikimo šou. Šeštadienio vakarą dešimt jaunų talentų iš kailio nėrėsi, kad tik patiktų „LNK Muzikos akademijos” griežtajai komisijai ir žiūrovams. Dešimt skirtingų spektaklių buvo vienas už kitą originalesni. Pirmąją vietą, susumavus komisijos ir žiūrovų balsus, užėmė unikalus vokalistas Ruslanas Kirilkinas. Šis vaikinas specialiai dėl „LNK Muzikos akademijos” grįžo į Lietuvą iš Suomijos, kur gyvena trejus metus. Atlikęs dainą „Laisvės kaina” Ruslanas pelnė net rūsčiosios Rūtos Ščiogolevaitės simpatijas. „Ruslanai, viskas buvo išpildyta iki smulkmenų, neturiu tau ko prikišti”, – sakė komisijos narė. „Netikiu,…
Kad investicijos į personalo mokymą atsipirktų
Kiek beapklaustumėte Lietuvos įmonių vadovų, tiek turėtumėte skirtingų nuomonių apie investicijų į personalo kvalifikacijos kėlimą naudingumą. Vertinimų spektras būtų tikrai platus. Nuo įmonių, kurių vadovai sistemingai planuoja mokymus ir investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ženklias sumas iki įmonių, kurių vadovai ne tik kad neskiria lėšų savo personalo apmokymui, bet ir patys kategoriškai atsisako mokytis. Negatyvus požiūris į kvalifikacijos kėlimą paprastai yra suformuotas negatyvios ankstesnės patirties. Tad pamėginkime apžvelgti dažniausiai pasitaikančius klaidingus požiūrio į mokymąsi stereotipus. 1.Iš šalies atėjęs žmogus (t.y. vadybos konsultantas) apie mūsų įmonės darbo specifiką gali turėti tik patį bendriausią supratimą. Taip konsultantas net ir po kelių susitikimų su įmonės vadovu, nesugebės susidaryti tiek detalaus vaizdo apie įmonės…
Beprasmiai reklamos šūkiai – tai ne marketingas
Atspėkite, kokie brand ar įmonės slepiasi po šiais „reklamos šūkiais“: – Būk pranašesnis. – Čia pirkti geriausia. – Geriausia, ką turime. – Tik tai, kas tikra. – Mylintiems gyvenimą. – Pasirūpink savimi. – Lengviau pasiekti tikslą. – Vertinga partnerystė. – Daugiau, nei tikiesi. – Kuriems rūpi. – Gera bendrauti. – Jūsų pergalių įkvėpimas. O štai mano mėgiamiausi: – Greitai ir paprastai. – Greitai ir patogiai. – Lengvai ir greitai. – Lengvai ir užtikrintai. Čia nėra nė vieno mano išgalvoto „šūkio“. Visi jie – iš realių lietuviškų reklamos kampanijų. Ir ne smulkių įmonių, o stambių, reklamoms skyrusių didelius, dažniausiai šešiaženklius biudžetus. Po šimtų tūkstančių, o kartais ir milijonų reklamai išleistų litų,…
Kodėl socialinės reklamos neveikia
Žiūrint į socialines reklamas, susidaro įspūdis, kad jos skirtos tik „įsisavinti lėšas“, o ne pakeisti visuomenės ar tam tikros jos dalies požiūrį ar elgseną. Paprastai tai būna šūkių rinkinys, įvairios akcijos, lipdukai. Arba „įžymių“ žmonių pasisakymai „turiu idėją – visi būkim geresni“. Deja, žmogaus tai neveikia. Kodėl? Todėl, kad bando kaktomuša vieną idėją jo mintyse pakeisti kita. Deja, žmogaus smegenys informacijos, kuri prieštarauja jau ten esančiai, nepriima. Tokia – prieštaraujanti turimoms žinios ir nuostatoms informacija – tiesiog atmetama ir ji ne tik negali paveikti mūsų elgesio, ji paprasčiausiai užmirštama. Ką daryti? Vienintelis būdas mūsų mintyse pakeisti vieną idėją kita yra iš pradžių „išmesti“ seną ir tik po to į jos…
Verslo sėkmės receptas: sukurk naują kategoriją ir būk joje pirmas.
Taip, sėkmingo verslo receptas iš tikrųjų yra toks paprastas. Su viena pataisa – pirmu ne rinkoje, o pirkėjo mintyse. Pirmasis mintyse tampa lyderiu Net nepastebime, kiek daug mus supančių brand’ų yra lyderiai, nes sugebėjo pirmieji mūsų mintyse užimti atitinkamos kategorijos pozicijas: – Omnitel, pirmasis mobilaus ryšio operatorius. – Sinerta, pirmoji pradėjusi restauruoti printerių tonerius. – Suslavičiaus, pirmasis lietuviškas kečupas. – Pūkas, pirmoji lietuviškos muzikos radijo stotis. – Maxima, pirmasis didelių maisto prekių parduotuvių tinklas. – Jacobs, pirmoji malta kava vakuume. – Ariel, pirmieji skalbimo milteliai. – Kika, pirmosios zooparduotuvės. – Daumantų, pirmasis europietiško skonio lietuviškas majonezas. – Verslo žinios, pirmasis laikraštis verslui. – KristiAna, pirmosios brangios kosmetikos parduotuvės. Pirmasis visuomet…
Pardavimo vadybininkų darbo apmokėjimas
Bet kuri įmonė, kurios veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su pardavimu, susiduria su pardavimo vadybininkų darbo apmokėjimo ir skatinimo problema. Ši problema ko gero egzistuoja tiek, kiek egzistuoja pats verslas. Nėra įmonės, kurios vadovas galėtų pasigirti, kad šis klausimas jo įmonėje išspręstas visiems laikams. Kita vertus nėra išrasta ir ypatingoji formulė, kuri tiktų bet kuriai įmonei nepriklausomai nuo jos verslo pobūdžio, darbuotojų skaičiaus, ar kitų veiksnių. Pardavimo vadybininkai priklauso tai kategorijai darbuotojų, kuriems gera apmokėjimo ir skatinimo sistema yra esminė rezultatyvios veiklos sąlyga. Vadovui gali iškilti klausimas – tad kokius reikalavimus turėtų atitikti gera apmokėjimo ir skatinimo sistema? Įmonių vadovai ieškodami stebuklingos vadybininkų skatinimo formulės paprastai pereina per kelias…