Nekilnojamas Turtas

Žvilgsnis į ateitį: kaip atrodys Pilaitė po 10 metų

Pilaitė – vienas iš jauniausių sostinės rajonų, kuriame pirmieji gyvenamieji daugiabučiai dygti pradėjo vos prieš tris dešimtmečius. Dabar ji yra bene greičiausiai augantis Vilniaus rajonas, kuris ateityje turėtų tapti vienu iš mažųjų sostinės centrų. Kaip Pilaitė atrodys 2032-aisiais, komentuoja miesto planavimo ir NT plėtojimo ekspertai.

Per pastaruosius 11 metų Pilaitės seniūnijoje gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 45 proc. – nuo 20 iki beveik 30 tūkst. žmonių. Nuolatinę rajono plėtrą iliustruoja ir tai, kad iš visų per pastarąjį dešimtmetį Vilniuje pardavimui pastatytų butų, 13 proc. yra Pilaitėje, sako Raimondas Reginis, NT paslaugų įmonės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Jo teigimu, Pilaitės augimas stebimas ir toliau.

„Pernai Pilaitėje pastatyta jau 15,1 proc. visų pardavimui skirtų butų. Pagal šį rodiklį Pilaitė nusileido tik kitam sparčiai urbanizuojamam rajonui – Šnipiškėms. Nors faktinės daugiabučių statybų apimtys Pilaitėje šiemet bus pastebimai kuklesnės nei įprastai, tačiau nekilnojamojo turto plėtotojai rengiasi įgyvendinti įvairaus dydžio projektų, kuriuose daugiabučiai išdygs 2023 m. ir vėliau“, – teigia R. Reginis.

Spartus Pilaitės gyventojų skaičių augimas daro įtaką ir jo vystymuisi, sako NT plėtros bendrovių grupės „Omberg group“ vadovė Dalia Andrulionienė.

„Pilaitės ateitį lemia du tarpusavyje neatsiejami faktoriai: gausėjant naujakurių, verslas aktyviai kuria rajone jiems patrauklias gyvenimo sąlygas. Savo ruožtu, vis daugiau investuojant į būsto, infrastruktūros ir socialinės aplinkos kokybę, gyventojų skaičiaus augimas dar labiau spartėja. Tad natūralu, kad Pilaitės ateitį galime piešti labai šviesiomis spalvomis“, – pasakoja D. Andrulionienė.

Gausės komercinių paslaugų pasiūla

Pasak vyriausiojo Vilniaus miesto architekto Mindaugo Pakalnio, miesto bendrajame plane  numatyta, kad vis daugiau gyventojų priimanti Pilaitė formuojama kaip savarankiškas miesto rajonas, turintis savą paslaugų infrastruktūrą.  Gausėjant gyventojų, Pilaitėje pastaruosius porą metų sparčiai kyla prekybos centrai, biurai, verslo centrai. Tačiau per būsimą dešimtmetį prie paslaugų gausiai prisidės ir naujajame bendrajame plane bei miesto architektūros kokybės reikalavimuose numatyta vizija – pirmuose naujų gyvenamųjų pastatų aukštuose bus įkuriamos komercinės patalpos.

„Pastatų, kurių pirmieji aukštai skiriami komercinei veiklai, tiek Pilaitėje, tiek visame Vilniuje vystoma vis daugiau. Plėtotojams savivaldybė leidžia iki 10 proc. padidinti užstatymo intensyvumą – tai yra sklype leidžiamų pastatyti kvadratinių metrų skaičių – jeigu daugiabučių pirmuose aukštuose yra numatomos patalpos paslaugoms  ar socialinei veiklai vykdyti“, – pasakoja Mindaugas Pakalnis, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas.

Teigiamus pokyčius pastebi ir D. Andrulionienė. Pasak jos, natūralu, kad paklausesni yra ne tingūs miegamieji rajonai, o bendruomeninės gyvenvietės, siūlančios veiklas, paslaugas ir pramogas gyventojams.

„Matome, kad lengvai pasiekiamos paslaugos ir pramogos būtinos ne tik visaverčiam gyvenimui, bet ir tam, kad gyvenamieji projektai taptų gyvybingomis bendruomenėmis. Dėl to projekto „Vyšnios“ komercinėse patalpose veiks populiariausias kasdienes paslaugas siūlantys verslai. Bendruomeninės infrastruktūros kūrimas – akivaizdi Pilaitės vystymosi kryptis, po dešimtmečio šis rajonas neabejotinai bus dar gyvybingesnis“, – pasakoja D. Andrulionienė.

Atgims žaliosios erdvės, parkai ir skverai

M. Pakalnis pasakoja, kad vienas pagrindinių tolesnio Pilaitės ir viso Vilniaus plėtojimo tikslų – įkurti kuo daugiau žaliųjų erdvių, kad kiekvienas miesto gyventojas iki artimiausio miškelio ar parko galėtų nueiti pėsčiomis.

„Nors šiuo klausimu sunkumų yra – teisės aktai numato labai ribotas galimybes paimti  želdynams skirtas teritorijas visuomenės poreikiams, o didžioji dalis želdinių yra privatūs ir reikalingos derybos su jų savininkais – želdynų gausėjimas Pilaitėje jau suplanuotas. Tam numatyti žemės plotai turėtų anksčiau ar vėliau  pereiti Vilniaus miesto savivaldybės žinion, o tuomet bus pritaikyti visuomenės poreikiams“, – aiškina vyriausiasis Vilniaus miesto architektas.

Pavyzdžiui, savivaldybė naują parką Pilaitėje įkurs šalia Juozapo bažnyčios. Įrengiant parką, ruošiamasi prisitaikyti prie esamų vertingų želdinių, taip pat sklype planuojami fontanai, poilsio vietos, apšvietimas. Savo indėlį į gerovės užtikrinimą mikrorajone taip pat įdės privatūs plėtotojai – prie būsimo prekybos centro projekto Pilaitėje planuojama visiems vilniečiams atvira privati 0,5 ha parko teritorija.

„Omberg group“ vadovė sako pastebinti tendenciją, kai ir gyvenamųjų projektų plėtotojai ieško originalių sprendimų, kaip atitikti gamtos pasiilgusių naujakurių poreikius. Dėl to vis daugiau gyvenamųjų projektų ploto paskiriama žaliosioms erdvėms, taip prisiimant atsakomybę už gyventojų gerovę.

„Pavyzdžiui, „Vyšnių“ projekte įkursime net 3 ha ploto privatų parką su vyšnių sodu, žaidimų aikštelėmis, pasivaikščiojimų takais ir poilsio zonomis. Norėdami sukurti kuo jaukesnę aplinką, dalį automobilių stovėjimo aikštelių įrengsime po žeme. Manome, kad tokie sprendimai Pilaitėje per būsimą dešimtmetį turėtų tapti įprasta praktika“, – teigia D. Andrulionienė.

Gerės susisiekimo ir socialinė infrastruktūra

Pilaitėje per dešimtmetį taip pat turėtų dar labiau pagerėti socialinė infrastruktūra. Miesto bendrajame plane numatyta, kad gyvenamajame rajone atsiras daugiau vadinamųjų specializuotų kompleksų zonų – jos skirtos pirmiausia naujų mokyklų ir darželių statyboms, o arčiau vakarinio greitkelio – darbo vietoms kurti.

„Sparčiai augant naujakurių skaičiui, natūralu, kad susidaro ugdymo vietų trūkumas. Todėl miesto bendrajame plane numatyta augančiam ir jaunam rajonui pastatyti ir daugiau švietimo įstaigų, dėl kurių Pilaitė ateityje taps dar patrauklesniu rajonu. Jame projektuojami keli nauji darželiai, o pietinėje Pilaitės dalyje, kur daugiausia gyventojų, šiemet atidaryta Pilaitės gimnazija, savo koncepcija esanti moderniausia mokykla mieste ir tapsianti dar viena šeimų traukos į Pilaitę priežastimi“, – teigia M. Pakalnis.

Prie susisiekimo infrastruktūros gerinimo prisideda NT plėtotojai. Pasak D. Andrulionienės, „Vyšniose“ bus išasfaltuotos gatvės, įrengti šaligatviai su apšvietimu ir dviračių takai, kurie užtikrins patogų naujakurių judėjimą dviračiais ar pėsčiomis. Susisiekimą su likusia miesto dalimi palengvins šalia namų pastatytos naujos autobusų stotelės.

Modernės nauji gyvenamieji projektai

Pasak R. Reginio, plėtotojai Pilaitėje pardavimui paprastai stato ekonominės klasės gyvenamuosius projektus, tenkinančius labiau įperkamo būsto ieškančių pirkėjų poreikius. Tačiau, anot pašnekovo, būstai gyvenamajame mikrorajone darosi vis įdomesni, o dalis jų kokybe nenusileidžia aukštesnės klasės projektams.

„Pastaruoju metu Pilaitėje galime matyti įgyvendinamų įdomesnių daugiabučių projektų, kurie plėtojami šalia žaliųjų zonų ir pasižymi nedideliu aukštingumu. Tokiuose projektuose butų kainos aukštesnės, kadangi pirkėjai vertina tokį projektų išskirtinumą ir gali sumokėti daugiau nei tipiniuose daugiabučių projektuose“, – pažymi „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Jam antrina D. Andrulionienė, pabrėždama, kad tiek prestižinės, tiek vidutinės klasės būsto ieškančių naujakurių lūkesčiai yra panašūs ir nuolat auga.

„Siekdami patenkinti šiuolaikinių gyventojų poreikius, privalome užtikrinti ne tik projekto pastatų kokybę, tvarumą ir estetiką. Turime rūpintis bendra būsimų gyventojų gerove, kurdami unikalius, originalius sprendimus. „Vyšnių“ atveju tai – bene didžiausia rekreacinė žalioji zona visoje Pilaitėje su vyšnių sodu“, – teigia „Omberg group“ vadovė.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „coagency”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą