Įvairenybės

Žvejų dieną minint: kaip atsakingai žvejoti ir vartoti žuvį

Ar žinote, kad jau daugiau nei šimtą metų švenčiama Lietuvos kariuomenės diena nėra vienintelė šiandien minima šventė? Lapkričio 23-ąją kalendoriuje galima išvysti ir žvejų globėjo Šv. Klemenso vardą – šia proga ekspertai pasakoja, kaip atsakingai žvejoti ir vartoti žuvį.

Žvejyba yra vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, tačiau net ir mėgėjiška žūklė gali kelti pavojų žuvų bendrijoms. Pavyzdžiui, rizika kyla jeigu žvejojama žuvų neršto metu, šalia nerštaviečių ar naudojant neleistinus įrankius, pastebi Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Ložys.

„Siekiant žvejoti tvariai, neprisidedant prie žuvų rūšių nykimo, žvejams būtina laikytis nustatytų žvejybos taisyklių, negaudyti retų ir saugomų žuvų, net jei taisyklės ir leidžia tai daryti. Taip pat skatintinas mėgėjiškos žūklės principas „pagavai-paleisk“, kuomet pagautos žuvys kuo greičiau ir atsargiau paleidžiamos į tą patį vandens telkinį“, – sako dr. L. Ložys.

Ekspertas pažymi, kad visgi nepamatuojamai didesnę žalą žuvų, ypač jūrinių rūšių ištekliams, daro ne mėgėjiška, o pramoninė žvejyba. Skaičiuojama, kad dėl intensyviai ir neatsakingai vykdomos pramoninės žvejybos, per pastaruosius 40 metų pasauliniai žuvų ištekliai sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Be to, pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizaciją, daugiau nei trečdalis visų žuvų išteklių yra pereikvojami.

Pavyzdžiui, siekiant milijonus pasaulio gyventojų aprūpinti šviežia žuvimi ir jūros gėrybėmis yra pasitelkiami dugniniai tralai. Juos naudojant pažeidžiamos dugno buveinės, kurios labai svarbios ir žuvims. Be to, žvejybos laimikiuose atsiduria ir žuvys, kurių net nebuvo siekiama pagauti. Tokios žuvys vadinamos priegauda. 

„Priegaudos žuvys iškeltuose traluose dažniausiai būna jau nebegyvos, todėl jų negalima paleisti atgal į jūrą ar vandenyną. Neatsakingos žuvų gaudymo praktikos ir metodai neigiamai veikia žuvų nerštavietes, jų mitybos objektus ir kelia didžiulę kai kurių žuvų rūšių išnykimo riziką. Dideliais kiekiais gaudomų tunų, eršketų, gėlavandenių ungurių, paltusų, gruperių ir kitų vertingų žuvų populiacijos nespėja atsistatyti. Tad nesiėmus griežtų priemonių, artimiausiu metu didelė jų dalis bus išgaudyta, o populiacijos dar labiau sumenks“, – pažymi dr. L. Ložys.

Prie žuvų išsaugojimo gali prisidėti ir pirkėjai

Užsiimti tvaria žuvininkyste – ne tik pramoninės žvejybos atstovų pareiga. Prisidėti prie maistui sugaunamų žuvų rūšių išsaugojimo gali ir pirkėjai. Dr. L. Ložio teigimu, vartotojams šiuo atveju reikėtų keisti savo apsipirkimo įpročius.

„Tvaresnę žuvį besirenkantys vartotojai raginami vengti pirkti laukines, retesnes žuvų rūšis ir į savo pirkinių krepšelį dažniau dėti iš akvakultūros ūkiuose užaugintų žuvų gaminamus produktus. Pastebime, kad akvakultūros svarba pirkėjų įpročiams reikšmingai ir nuosekliai didėja. Jau dabar pusę visų maistui pasaulyje suvartojamų vandens organizmų – žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių – sudaro akvakultūros ūkių produkcija“, – sako mokslininkas.

Tuo metu Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė, pažymi, kad renkantis žuvį taip pat svarbu įvertinti ir tvarumo standartus. 

„Siekiant prisidėti prie tvaresnio žuvies bei jūros gėrybių vartojimo, reikia atsižvelgti ne tik į tų rūšių išlikimui iškilusią grėsmę, bet ir žvejybos būdus bei tvarumo standartus, kurių laikomasi žvejojant laukinę žuvį arba auginant akvakultūros ūkiuose“, – pažymi R. Didjurgytė.

Pavyzdžiui, pagal MSC (angl. Marine Stewardship Council) tvarumo standarto reikalavimus žvejai turi žvejybą vykdyti laikydamiesi nacionalinių ir tarptautinių įstatymų, nesukeldami grėsmės žuvų populiacijai, atsakingai naudodami žvejybos priemones, siekdami kuo mažesnės priegaudos ir ilgalaikio žuvų bei kitų jūros gyvūnų buveinių išsaugojimo. 

ASC (angl. Aquaculture Stewardship Council) standartu žymima ta žuvis ir jos produktai, kurie yra užauginti tvaresniuose akvakultūros ūkiuose. 

„Auginant žuvį ir kitas jūros gėrybes akvakultūros ūkiuose, paprastai nedaroma tiesioginė žala jų laukinėms populiacijoms. Nepaisant to, akvakultūra gali turėti neigiamą poveikį ekosistemoms. Pavyzdžiui, tokie ūkiai teršia aplinkinius vandenis, dėl didelės žuvų koncentracijos juose greičiau plinta ligos, todėl naudojami medikamentai. Be to žuvys turi būti aprūpinamos maistu, kuriam, priklausomai nuo žuvų rūšies, gali būti naudojamos mažesnės jūrose sužvejotos žuvys ar kiti organizmai. Dėl šių priežasčių net ir užaugintas žuvis bei jūrų gėrybes rekomenduojama rinktis tada, kai jos yra užaugintos tvariau, pavyzdžiui, laikantis ASC standarto sąlygų“, – sako R. Didjurgytė. 

Daugiau tvarios žuvies ir jos produktų

Rūpindamiesi natūralių žuvų išteklių išsaugojimu, „Lidl Lietuva“ įsipareigojo nuo 2025 m. pabaigos savo privačių prekės ženklų nuolatiniame asortimente turėti tik tvariau užaugintą arba sugautą žuvį ir vėžiagyvius. Šis tikslas apima ne tik šviežią žuvį, bet ir žuvies konservus, šaldytus ir kitus žuvies, vėžiagyvių produktus.

„2025 m. pabaigoje visi „Lidl“ privačių prekių ženklų produktai turės būti gaunami tik iš sertifikuotų šaltinių, pavyzdžiui, atitinkančių MSC, ASC ar kitą numatytą standartą. Išimtys gali būti taikomos toms žuvies ir vėžiagyvių rūšims, kurioms tokie standartai nėra taikomi arba rinkoje nėra sertifikuotos žaliavos pasiūlos“, – sako R. Didjurgytė.

R. Didjurgytė pažymi, kad prekybos tinklas „Lidl“ jau dabar pirkėjams siūlo platų sertifikuotos žuvies pasirinkimą. Pavyzdžiui, tinklo parduotuvių nuolatiniame asortimente galima rasti MSC ženklu pažymėtų privataus prekės ženklo „Ocean Sea“ šaldytų žuvų figūrėlių, žuvų pirštelių, surimi lazdelių, aliaskinių menkių filė be odos, ASC bei MSC ženklais žymimų „select & go“ sušių, „Ocean Sea“ greitai užšaldytų krevečių be kiauto ir kitų produktų. MSC standartą atitinkanti žuvis taip pat naudojama „Coshida“ kačių ėdalui ir skanėstams gaminti.

Pranešimą paskelbė: Kamilė Augėnaitė, UAB „coagency”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą