Verslas

Žuvivaisos perspektyvos Lietuvoje tebekelia daug diskusijų

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje įvyko susitikimas – diskusija tema „Žuvivaisos perspektyvos Lietuvoje ir Europos žuvininkystės fondo paramos žuvivaisai galimybės”, kurį surengė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas. Diskusijoje dėl Lietuvos vidaus vandens telkiniuose vykdomų žuvivaisos darbų, strategijos ir planų ateičiai dalyvavo žuvivaisos ir akvakultūros įmonių, žvejų mėgėjų ir verslininkų, įvairių asociacijų, mokslo ir valstybės institucijų atstovai. Vidaus vandenų įžuvinimas yra viena iš priemonių, didinančių žuvų išteklius, tačiau pasaulyje vyrauja įvairios nuomonės dėl įžuvinimo tikslingumo. Lietuvoje oficialūs duomenys apie įžuvinimo darbus yra renkami nuo 1952 metų. Žuvininkystės specialistų ir mokslininkų nuomone, pasiteisino įžuvinimo darbai, susiję su retų ir nykstančių žuvų populiacijų atkūrimu, tačiau, nors ir praėjo beveik 50 metų, dar nėra vieningos nuomonės dėl šių darbų efektyvumo verslinių žuvų rūšių atžvilgiu. Pasak Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus Dariaus Nieniaus, žuvivaisa turi didelę reikšmę vidaus vandenų žuvų ištekliams ir ji turi būti atliekama atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, aplinkosaugos reikalavimus, įvertinant Lietuvos ir užsienio šalių patirtį. „Racionalus ir efektyvus įžuvinimas yra įmanomas tik turint ilgalaikę šios veiklos viziją, kuriai įgyvendinti reikalingos bendros valstybinių žuvininkystės, aplinkosaugos ir mokslo institucijų, žvejų verslininkų ir mėgėjų, visuomeninių organizacijų pastangos”, – sakė D.Nienius, pabrėždamas, kad valstybė turi ribotus žuvivaisos pajėgumus, kurių panaudojimas tiesiogiai priklauso nuo skiriamo finansavimo. Ministerijoje įvykusiame susitikime dr. Rimantas Repečka (Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas), aptardamas žuvų išteklių perspektyvas Kuršių ir Kauno mariose, pristatė kartu su Rusijos mokslininkais atliktus tyrimus. Pastebėta, kad Kuršių mariose, ypač centrinėje dalyje, žuvų išteklių daugėja ir tai siejama su sumažėjusiu žvejybos laivų skaičiumi. Kauno mariose situacija blogesnė – ten žuvų išteklių mažėja dėl pernelyg intensyvios žvejybos. Pasak dr. Vytauto Kesmino (Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas), apžvelgusio žuvų išteklių būklę upėse ir lašišinių žuvų įveisimo perspektyvas, Lietuvos upės, palyginti su kai kuriomis Vakarų Europos upėmis, yra vidutinio produktyvumo. Upių žuvingumas taip pat labai skirtingas. Mokslininko nuomone, būtina išlaikyti lašišų ir šlakių, upėtakių populiacijas, šias žuvis veisti ir leisti į šalies upes. „Apmaudu, tačiau žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo programos yra įgyvendinamos tik iš dalies. Manau, kad programos turi būti ilgalaikės, paremtos naujausiais moksliniais tyrimais. Neturime retų, vertingų žuvų veisimo technologijų, o žuvų tyrinėjimas ir stebėjimas pastaruoju metu yra susilpnėjęs dėl krizės”, – žuvivaisos problemas vardijo V.Kesminas, atkreipęs dėmesį ir į tai, kad upėse turi būti aktyviai vykdoma kontrolė ir apsauga. Susitikimo metu buvo apžvelgta ir Lietuvos ežerų žuvų išteklių dabartinė būklė bei įžuvinimo poreikiai. Dr. Egidijus Bukelskis (Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas) informavo, kad ežerų būklė yra labai nevienoda – yra ir labai gerai prižiūrimų ežerų, yra ir „mirštančių”. Ilgamečiam žuvininkystės specialistui buvo apmaudu, kad įžuvinimo darbams skiriamos didelės lėšos, tačiau žuvų mailiaus išauginama nepakankamai. „Atlikdami tyrimus nustatėme, kad ežeruose nuolat mažėja plėšriųjų žuvų, o daugėja karpinių ar menkaverčių žuvų. Ši padėtis netenkina nei vandens telkinių naudotojų, nei žvejų mėgėjų”, – sakė E.Bukelskis. Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys aptarė pastaruosius penkerius metus atliekamus žuvivaisos darbus. Pasakodamas apie situaciją žuvivaisos poskyriuose, V.Gečys atkreipė dėmesį į esamas problemas: susidėvėjusius technologinius įrengimus, neatitinkančius keliamų reikalavimų, tvenkinių uždumblėjimą, didėjantį kormoranų skaičių ir kt. Tačiau nežiūrint į šias problemas, ežerų įžuvinimas lieka stabilus, daugėja į upes išleidžiamų lašišinių žuvų.

Parašykite komentarą