Verslas

ŽŪM valdininkų nekompetencija gali kainuoti milijonus

Žemės Ūkio Ministerija nėra pajėgi skirstyti Europos Sąjungos paramos, mano žaliosios energetikos projektus Lietuvos kaime vystyti ketinę pareiškėjai. Jie teigia buvę šokiruoti, kuomet buvo atmestos visos paraiškos, skirtos plėtoti žaliąją energetiką, bei yra priversti savo teises ir interesus ginti teisme. Šią savaitę Vilniaus apygardos administracinį teismą pasiekė kelių dešimčių pareiškėjų prašymas stabdyti ŽŪM kanclerio sprendimo galiojimą, pagal kurį buvo užkirstas kelias daugiau nei 300 mln. Lt tiesioginių investicijų į Lietuvos kaimą. Pasak pareiškėjų, artimiausiu metu teismas sulauks ir daugiau kreipimųsi. Rugsėjo pabaigoje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse, motyvuojant tuo, jog negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti jų ekonominio pagrįstumo. Projektų vystytojų teigimu, atsisakymas skirti ES paramą, bandant dangstytis gaminamos elektros supirkimo kaina, yra ne tik niekinis, bet ir parodo ministerijos nekompetenciją. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad ŽŪM išsakyta pozicija, jog šia parama norėjo naudotis verslininkai, yra ne kas kita, o ūkininkų ir verslininkų priešinimas. „Tai yra dar vienas pavyzdys, iliustruojantis kai kurių šalies institucijų valdininkų kompetenciją. Baisiausia tai, kad nepamatuotais teiginiais ar neįsigilinus į situaciją, bandoma priešinti ūkininkus ir verslininkus. Tai yra netoleruotina bei daro milžinišką žalą. Deja, atrodo, kad ŽŪM ne visada suvokia savo atsakomybę ir funkcijas”, – sako D. Arlauskas. Žaliosios energetikos projektus rengti numatę pareiškėjai teigia, kad juos papiktino valdininkų situacijos neišmanymas. „Argumentuoti projektų atmetimą, remiantis elektros energijos supirkimo kaina, yra nelogiška, nes jau veikiančios jėgainės sėkmingai gamina ir parduoda energiją. Tuo tarpu teiginiai, kad šia parama pasinaudoti norėjo ne ūkininkai, o neaiškūs verslininkai, geriausiai įrodo ŽŪM nekompetenciją, nes minėta parama yra skirta būtent verslui kaime skatinti, kas savaime nurodo jos gavėjus, ir tai yra ne tik ūkininkai, o visų pirma ir verslininkai”, – sako Pilviškių hidroelektrinės savininkas Edmundas Gadišauskas. Pareiškėjus atstovaujančio advokato Mindaugo Vaičiūno teigimu, dėl susidariusios situacijos jie kreipėsi į teismus, prašydami pripažinti ŽŪM kanclerio sprendimą, kuris užkirto kelią skirti ES paramą žaliosios energetikos projektams, negaliojančiu. „Šią savaitę kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Neabejoju, kad tokių prašymų bus ir daugiau. Tai – pirmas atvejis, kai buvo priimtas sprendimas neskirti paramos visiems projektams, o ne atskiriems pareiskejams. Toks ŽŪM sprendimas yra skundžiamas teismui” – sako M. Vaičiūnas. Anot advokato, teismui pripažinus, jog ministerijos kanclerio sprendimas buvo priimtas be faktinio ir teisinio pagrindo, pareiškėjai žada kreiptis į teismus su prašymais atlyginti žalą, kuri gali siekti dešimtis milijonų litų. Dėl ŽŪM veiksmų skirstant ES paramą tyrimą pradėjo ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. 2009 m. rugpjūtį ministerija įtraukė alternatyvią energetiką kaip remtiną sritį Lietuvos kaimo plėtros programoje. Nuo praėjusių metų iš viso buvo paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas, per kuriuos sulaukta beveik 200 projektų paramai gauti. Užuot skyrusi lėšas, 2010 m. spalio mėnesį ministerija visas paraiškas atmetė bei paskelbė naujas taisykles, kuriose ši veikla jau nebėra remiama. Atmetus visus projektus, šios Lietuvos kaimo plėtros programos lėšos bus nepanaudotos. Dėl to iškyla grėsmė netekti nuo 500 iki 800 mln. Lt ES paramos, numatytos 2007-2013 m. kaimo plėtros programoje. Pasitvirtinus tokiam scenarijui, Lietuva 2013-2018 m. laikotarpiu gali negauti trigubai didesnės paramos sumos.

Parašykite komentarą