Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai vykdo Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015-2020 metų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektą, kurio metu siekiama patobulinti žemės ūkio ir kaimo plėtros projektų inovatyvumo vertinimo metodiką. Projekto pavadinimas – „Projektų inovatyvumo vertinimo metodinės rekomendacijos“.
Inovacijų diegimas Lietuvos ūkininkų ūkiuose nėra naujovė – tokios veiklos remtos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Europos inovacijų partnerystės (EIP) iniciatyva, įgyvendinama 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, yra skirta šalinti Europos tyrimų ir inovacijų sistemoje atsiradusius trūkumus ir kliūtis, trukdančias arba vilkinančias spręsti konkrečias ūkininkams iškilusias problemas, diegti inovacijas, kurios svarbios siekint kurti ir diegti į rinką konkurencingus žemės ūkio produktus.
Išnagrinėjus ES šalių, Europos Komisijos ir kitų tarptautinių institucijų projektų inovatyvumo vertinimo patirtis pasigendama vieningos projektų inovatyvumo, inovatyvios veiklos, inovacijų diegimo efektyvumo vertinimo metodikos žemės ūkio sektoriuje. Dažnai nagrinėjamos inovacijų rūšys, jas sąlygojantys veiksniai įvairiuose sektoriuose, tačiau pats projekto inovatyvumo terminas neapibrėžiamas ir neįvertinamas. Kalbant apie žemės ūkio sektorių, lieka neatsakyti klausimai – kada projektą galima vadinti inovatyviu, kokiais kiekybiniais rodikliais įvertinti projekto inovatyvumą, ar apskritai galima tai įvertinti kiekybiškai, kaip palyginti projektus ir įvertinti inovatyviausius, suteikiant jiems prioritetą. Dominuoja praktika, kad projektams nustatomi tinkamumo bei atrankos kriterijai, kurie projektų inovatyvumą vertina dažniausiai neatsietai nuo siekiamų pagrindinių tikslų (bendrųjų, kompleksinių, konkrečių ar pan.). Pavyzdžiui, investicijomis į ūkių modernizavimą dažniausiai yra siekiama pagrindinio tikslo pagreitinti perėjimą prie pelningos, tausojančios ir aplinkai draugiškos žemės ūkio gamybos konkrečiais tikslais numatant padidinti našumą, produktyvumą, arba aplinkosaugines sąlygas, gyvūnų gerovės standartus, ir pan. Tokiu būdu vertinama, ar projektas diegia inovacijas ir ar šios inovacijos prisideda prie numatytų tikslų įgyvendinimo.
Europos Komisija Žaliuoju kursu numatė ambicingų tikslų, kurie iš esmės keičia požiūrį į išteklių naudojimą, „Nuo ūkio iki šakutės” strategijoje numato konkrečius tikslus, siekiančius sumažinti pesticidų naudojimą dvigubai, sumažinti maisto medžiagų išplovimus, o tuo pačiu trąšų naudojimą penktadaliu, padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus iki ketvirtadalio visų žemės ūkio naudmenų ir kitas priemones užtikrinant tausojantį išteklių naudojimą ir žaliąją žiedinę ekonomiką. Skaitmenizavimas ir precizinės technologijos būtent ir yra ateities technologinės inovacijos, padėsiančios pasiekti šių tikslų. Kaip projektuose tai įvertinti, ar projektai, kuriuose numatytas dirbtinio intelekto ar robotų panaudojimas, yra vertingesni inovatyvumo požiūriu nei kiti, pavyzdžiui, naudojantys didžiųjų duomenų masyvus ir „blokų grandinės” technologijas?
Daugelyje inovatyvumo vertinimo pavyzdžių ir patirčių randama, kad inovacijų diegimui labai svarbu mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų ir verslo priartinimas, todėl, vertinant projekto inovatyvumą, rekomenduojama atsižvelgti į tai, ar projektas remiasi mokslo rezultatais ir partneryste su mokslu. Dar geriau, jei ta partnerystė yra ne vienkartinė, o ilgalaikė.
2017 metais Europos Komisijos užsakymu „The Evaluation Help Desk“ parengus rekomendacinį kaimo plėtros programų 2014-2020 inovacijų vertinimo gidą[1] sistemiškai tapo aiškiau suformuluota, kad vertinant inovacijas programos ir priemonių lygmeniu svarbu verslo ir mokslo suartinimas, todėl siūloma atsakyti į klausimus: kiek programos intervencijos rėmė naujoves, bendradarbiavimą ir žinių bazės plėtrą kaimo vietovėse, stiprinti ryšius tarp žemės ūkio, maisto gamybos ir miškininkystės bei mokslinių tyrimų ir inovacijų, taip pat siekiant pagerinti aplinkos valdymą ir efektyvumą; ar programa prisidėjo siekiant strategijos „Europa 2020“ pagrindinio tikslo investuoti 3% ES BVP į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas; ar programa apskritai paskatino inovacijas kaimo vietovėse.
Atlikus Lietuvos ir užsienio šalių projektų inovatyvumo vertinimo analizę, tolesniuose projekto įgyvendinimo etapuose bus tobulinama projektų, finansuojamų iš ES lėšų, inovatyvumo vertinimo metodika. Tinkamai suformulavus projekto inovatyvumo vertinimo gaires, bus galima tiksliau įvertinti Kaimo plėtros programos priemonių inovacijų poveikį Žemės ūkio sektoriuje.
[1] EUROPEAN COMMISSION – Directorate-General for Agriculture and Rural Development – Unit C.4 (2017): Guidelines. Evaluation of innovation in rural development programmes 2014-2020.
Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas
