Šiandien Vyriausybei pristatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta galimybių paso koncepcija. Šis pasas leis greičiau atlaisvinti daugelį verslų ir sugražinti dalį žmonių į veiklas, kurios dėl karantino suvaržymų iš esmės yra paralyžiuotos.
„Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas ir vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, siūlome racionalų ir efektyvų būdą, kaip greičiau leisti pradėti veikti verslams, kurių veikla yra apribota, o žmonėms – grįžti į darbus bei pasinaudoti įvairiomis paslaugomis. Tam gali pasitarnauti galimybių paso idėjos įgyvendinimas. Šis pasas leis atidaryti sporto klubus didesniam žmonių kiekiui, vandens pramogų parkus, atnaujinti maitinimo ir laisvalaikio paslaugų veiklą viduje, organizuoti didesnės apimties renginius, švęsti asmenines šventes, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Numatoma, kad galimybių pasas bus elektroninis dokumentas – t. y. asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs pagal imunologų reikalavimus, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu ir įgijęs imunitetą pagal infektologų reikalavimus.
Kas kiek laiko turės būti daromas testas, taip pat kiek kartų asmuo turės būti vakcinuotas nuspręs medicinos darbuotojai. Kai paso idėja bus galutinai suderinta tarp institucijų, ji gali būti įgyvendinta per artimiausias 2–3 savaites. Remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.
Planuojama, kad Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.
A.Armonaitės teigimu, galimybių paso įgyvendinimas leidžia galvoti ne tik apie verslus, bet ir apie platesnį visuomenės laisvinimą – nesenai neigiamą COVID-19 testo atsakymą gavę žmonės turėtų galimybę vykdyti daugiau veiklos, būti laisvesni, sportuoti ir aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.
Šiuo metu dėl karantino ribojimų draudžiama restoranų, kavinių (išskyrus maistą išsinešti), sporto klubų, barų, naktinių klubų, kitų pasilinksminimo ir pramogų vietų veikla. Draudžiami ir visi kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje.
Taip pat negali veikti baseinai, pirtys, šokių salės, kino teatrai. Prekybos centruose negali veikti parduotuvės, neturinčios atskiro įėjimo iš lauko.
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Grinius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija